Civilinio proceso Kodekso patvirtinimo, бsigaliojimo ir бgyvendinimo

CIVILINIO PROCESO KODEKSO PATVIRTINIMO, БSIGALIOJIMO IR БGYVENDINIMO

БSTATYMAS

2002 m. vasario 28 d. Nr. IX-743
Vilnius

Straipsnis. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimas

Рiuo Бstatymu Seimas patvirtina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksа (toliau – Civilinio proceso kodeksas).

Straipsnis. Civilinio proceso kodekso бsigaliojimas

Civilinio proceso kodeksas бsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

Straipsnis. Civilinio proceso kodekso normш, reglamentuojanиiш atstovavimа, taikymas

Asmenys, kurie netenka teisлs atstovauti kitiems asmenims pagal Civilinio proceso kodeksа, taиiau yra pateikж teismui бgalinimus iki Civilinio proceso kodekso бsigaliojimo, turi teisж atstovauti nevirрydami бgaliojime ar kitame dokumente, patvirtinanиiame asmens бgalinimus, numatytш бgalinimш iki бgaliojimo ar kito dokumento, patvirtinanиio asmens бgalinimus, termino pabaigos ar kitaip pasibaigus бgalinimams, bet ne ilgiau kaip iki sprendimo toje byloje бsiteisлjimo.

 

4 straipsnis. Civilinio proceso kodekso 29 straipsnio ir 123 straipsnio 4 dalies nuostatш, susijusiш su juridiniш asmenш registru, taikymas

Civilinio proceso kodekso 29 straipsnio ir 123 straipsnio 4 dalies nuostatos, susijusios su juridiniш asmenш registru, taikomos nuo juridiniш asmenш registro veiklos pradюios. Iki juridiniш asmenш registro veiklos pradюios Civilinio proceso kodekso 29 straipsnio ir 123 straipsnio 4 dalyje nurodyta informacija nustatoma pagal бmoniш rejestro ar kitш juridinius asmenis registruojanиiш registrш duomenis.

 

Straipsnis. Civilinio proceso kodekso nuostatш, reglamentuojanиiш bylinлjimosi iрlaidas, taikymas

1. Uю ieрkinб (pareiрkimus, praрymus), pateiktа iki Civilinio proceso kodekso бsigaliojimo, юyminis mokestis mokamas pagal procesines teisлs normas, galiojusias iki рio Kodekso бsigaliojimo.

2. Uю apeliacinius skundus, atskiruosius skundus ar kasacinius skundus dлl bylш, kurios atitinkamai pirmosios instancijos teisme ar apeliacinлs instancijos teisme buvo nagrinлjamos pagal teisлs normas, galiojusias iki Civilinio proceso kodekso бsigaliojimo, юyminis mokestis mokamas vadovaujantis iki Civilinio proceso kodekso бsigaliojimo galiojusiomis procesinлmis teisлs normomis, jei jos nustato maюesnб юyminб mokestб.

3. Рio Бstatymo 3 straipsnyje nurodytu atveju bylinлjimosi (teismo) iрlaidos atstovo pagalbai apmokлti priteisiamos pagal procesines teisлs normas, galiojusias iki Civilinio proceso kodekso бsigaliojimo.

 

Straipsnis. Bylш nagrinлjimas pirmosios instancijos teisme

1. Pirmosios instancijos teismai iki Civilinio proceso kodekso бsigaliojimo priimtus ieрkinius (pareiрkimus, praрymus) iрnagrinлja pagal procesines teisлs normas, galiojusias iki рio Kodekso бsigaliojimo.

2. Kai apeliacinлs instancijos ar kasacinis teismas priima sprendimа perduoti bylа pirmosios instancijos teismui nagrinлti iр naujo, pirmosios instancijos teismas jа nagrinлja pagal Civilinio proceso kodeksа. Рiuo atveju netaikomi Civilinio proceso kodekso 141, 142, 143 straipsniuose numatyti apribojimai ir jш nesilaikymo pasekmлs.

3. Bylas, priimtas savo юinion pagal teismingumo taisykles, galiojusias iki Civilinio proceso kodekso бsigaliojimo, teismas iрsprendюia iр esmлs, nors pagal Civilinio proceso kodeksа byla bыtш teisminga kitam teismui.

Straipsnis. Bylш nagrinлjimas apeliacinлs instancijos teisme

1. Bylose, kuriose sprendimai pirmosios instancijos teisme priimti iki Civilinio proceso kodekso бsigaliojimo, apeliaciniai skundai ar atskirieji skundai dлl jш iрnagrinлjami pagal procesines teisлs normas, galiojusias iki рio Kodekso бsigaliojimo.

2. Kai kasacinis teismas priima nutartб perduoti bylа iр naujo nagrinлti apeliacinлs instancijos teismui, apeliacinлs instancijos teismas jа nagrinлja pagal Civilinio proceso kodeksа.

3. Civilinio proceso kodekso 303 straipsnyje nustatytas apeliacijos ribojimas netaikomas ieрkinio pareiрkimams, kurie buvo priimti iki Civilinio proceso kodekso бsigaliojimo.

Straipsnis. Bylш nagrinлjimas kasacine tvarka

Bylose, kuriose sprendimai ar nutartys apeliacinлs instancijos teisme priimti iki Civilinio proceso kodekso бsigaliojimo, kasaciniai skundai dлl рiш sprendimш ar nutarиiш iрnagrinлjami pagal procesines, бskaitant reglamentuojanиias atstovavimа, teisлs normas, galiojusias iki рio Kodekso бsigaliojimo.

Straipsnis. Praрymш atnaujinti procesа nagrinлjimas

Praрymai atnaujinti procesа, priimti iki Civilinio proceso kodekso бsigaliojimo, nagrinлjami pagal procesines teisлs normas, galiojusias iki рio Kodekso бsigaliojimo.

Straipsnis. Vykdomшjш dokumentш vykdymas

1. Vykdomieji dokumentai dлl piniginiш sumш iрieрkojimo, gauti vykdyti teismo antstoliш kontoroje iki Civilinio proceso kodekso бsigaliojimo, uюbaigiami vykdyti pagal procesines teisлs normas, galiojusias iki рio Kodekso бsigaliojimo, iрskyrus рiame straipsnyje nustatytus atvejus. Kiti vykdomieji dokumentai, taip pat vykdomieji dokumentai, gauti vykdyti teismo antstoliш kontoroje бsigaliojus Civilinio proceso kodeksui (nesvarbu, ar jie pirmа ar pakartotinб kartа teikiami teismo antstoliш kontorai), vykdomi pagal Civilinio proceso kodeksа.

2. Taikant iki Civilinio proceso kodekso бsigaliojimo galiojusias teisлs normas, reglamentuojanиias teismo sprendimш vykdymo procesа, visus procesinius veiksmus, kuriuos turлtш atlikti vyresnysis teismo antstolis, atlieka apylinkлs teismo, prie kurio yra teismo antstoliш kontora, teisлjas.

3. Raginimas бvykdyti sprendimа pagal vykdomuosius dokumentus, iрduotus iki Civilinio proceso kodekso бsigaliojimo, taиiau gautus vykdyti teismo antstoliш kontoroje po рio Kodekso бsigaliojimo, siunиiamas ar бteikiamas pagal Civilinio proceso kodeksа.

4. Vykdomosiose bylose, kuriose po Civilinio proceso kodekso бsigaliojimo iрieрkojimas vykdomas pagal procesines teisлs normas, galiojusias iki рio Kodekso бsigaliojimo, taиiau kuriose teismo antstolis turtа areрtuoja po рio Kodekso бsigaliojimo, nuo turto areрto akto suraрymo momento toliau iрieрkojimas iр рio turto vykdomas pagal Civilinio proceso kodeksа.

5. Vykdant iрieрkojimа iр skolininko darbo uюmokesиio ir iр kitш jam prilygintш iрmokш bei daviniш, neatsiюvelgiant б tai, kada pradлtas vykdyti vykdomasis dokumentas, бsigaliojus Civilinio proceso kodeksui iрieрkojimas vykdomas pagal jame nustatytus dydюius.

6. Civilinio proceso kodekso nustatytas 10 metш senaties бsiteisлjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminas taikomas, jeigu рis terminas prasidлjo бsigaliojus рiam Kodeksui, taip pat jei iki Civilinio proceso kodekso бsigaliojimo nustatytas 3 metш бsiteisлjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminas yra nepasibaigжs iki рio Civilinio proceso kodekso бsigaliojimo. Iki рio Kodekso бsigaliojimo praлjusi senaties бsiteisлjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti termino dalis бskaitoma б рio Kodekso nustatytа senaties бsiteisлjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminа.

7. Institucijos ar бstaigos, pagal бstatymus ar kitus teisлs aktus turлjusios teisж priimti sprendimus, kurie iki Civilinio proceso kodekso бsigaliojimo buvo laikomi vykdomaisiais dokumentais, ir toliau turi teisж iрduoti рiuos vykdomuosius dokumentus ir рie dokumentai vykdomi pagal Civilinio proceso kodeksа, jei бstatymai nenustato kitaip.

8. Iki Antstoliш бstatymo бsigaliojimo dienos Civilinio proceso kodekse numatyti mokлjimai ir pervedimai б antstolio depozitinж sаskaitа atliekami б teismo antstoliш kontoros depozitinж sаskaitа.

PATVIRTINTAS

2002 m. vasario 28 d.

бstatymu Nr. IX-743

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

CIVILINIO PROCESO

KODEKSAS

 

I dalis

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

I skyrius

PagrindinЛS nuostatOS

 

II SKYRIUS

Civilinio proceso principai

 

Straipsnis. Proceso kalba

1. Teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba.

2. Asmenims, nemokantiems valstybinлs kalbos, garantuojama teisл naudotis vertлjo paslaugomis.

3. Uю vertлjo paslaugas teismo posлdюio metuatlyginama iр valstybлs biudюeto.

 

III SKYRIUS

Bylos, NAgrinлtinos teisme

 

IV SKYRIUS

Teismingumas

V SKYRIUS

PROCESO DALYVIAI

Straipsnis. Рalys

1. Civiliniame procese рalimis – ieрkovu arba atsakovu – gali bыti fiziniai ir juridiniai asmenys.

2. Tais atvejais, kai pareiрkiamas ieрkinys vieрajam interesui apginti, ieрkovu tokioje byloje yra institucija, pareiрkusi ieрkinб. Teismas apie pradлtа bylа praneрa asmenims, su kuriш teisлmis yra susijжs pareikрtas ieрkinys.

 

VI SKYRIUS

Teismo sudлtis. Nuрalinimai

 

Straipsnis. Teismo sudлtis

1. Apylinkiш teismuose civilines bylas nagrinлja vienas teisлjas. Nagrinлdamas civilines bylas jis veikia apylinkлs teismo vardu. Apylinkлs teismo pirmininkas, atsiюvelgdamas б bylos sudлtingumа, turi teisж bylai nagrinлti sudaryti trijш teisлjш kolegijа.

2. Apygardш teismuose bylas, kurios yra nagrinлjamos pirmаja instancija, nagrinлja vienas teisлjas. Apygardos teismo pirmininkas ar рio teismo Civiliniш bylш skyriaus pirmininkas, atsiюvelgdamas б bylos sudлtingumа, turi teisж bylai nagrinлti pirmаja instancija sudaryti trijш teisлjш kolegijа. Apygardш teismuose bylas, kurios yra nagrinлjamos apeliacine tvarka, nagrinлja trijш teisлjш kolegija, iрskyrus рio Kodekso numatytus atvejus, kai tam tikrus procesinius veiksmus gali atlikti vienas teisлjas.

3. Lietuvos apeliaciniame teisme civilines bylas nagrinлja trijш teisлjш kolegija.

4. Lietuvos Aukриiausiajame Teisme civilines bylas nagrinлja trijш arba iрplлstinл septyniш teisлjш kolegija, arba рio teismo Civiliniш bylш skyriaus plenarinл sesija.

5. Kolegijа sudaro ir jos pirmininkа skiria atitinkamo teismo ar jo Civiliniш bylш skyriaus pirmininkas.

6. Lietuvos Aukриiausiojo Teismo Civiliniш bylш skyriaus plenarinei sesijai pirmininkauja Lietuvos Aukриiausiojo Teismo pirmininkas, o kai рis nedalyvauja plenarinлs sesijos posлdyje, – рio teismo Civiliniш bylш skyriaus pirmininkas. Aukриiausiojo Teismo Civiliniш bylш skyriaus plenarinлs sesijos posлdis yra teisлtas, jeigu jame dalyvauja ne maюiau kaip du treиdaliai skyriaus teisлjш. Sprendimas priimamas plenarinлs sesijos posлdyje dalyvaujanиiш teisлjш balsш dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia posлdюio pirmininko balsas.

7. Bylos teismuose skirstomos laikantis nustatytos bylш paskirstymo tvarkos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2171, 2004-04-27, Юin., 2004, Nr. 72-2494 (2004-04-30)

Nr. X-1810, 2008-11-13, Юin., 2008, Nr. 137-5367 (2008-11-29)

 

VII SKYRIUS

Procesiniai terminai

 

BYLINЛJIMOSI iрlaidos

Straipsnis. Ieрkinio suma

1. Ieрkinio suma nustatoma tokiu bыdu:

1) bylose dлl pinigш iрieрkojimo – pagal ieрkomа sumа;

2) bylose dлl turto iрreikalavimo – pagal iрreikalaujamo turto rinkos vertж;

3) bylose dлl iрlaikymo priteisimo periodinлmis iрmokomis iрieрkojimo – pagal bendrа iрmokш uю vienerius metus sumа;

4) bylose dлl terminuotш iрmokш ar daviniш – pagal bendrа visш iрmokш ar daviniш sumа, bet ne daugiau kaip uю trejus metus;

5) bylose dлl neterminuotш arba iki gyvos galvos iрmokш ar daviniш – pagal bendrа iрmokш ar daviniш uю trejus metus sumа;

6) bylose dлl iрmokш ar daviniш sumaюinimo arba padidinimo – pagal sumа, kuria sumaюinamos arba padidinamos iрmokos ar daviniai, bet ne daugiau kaip uю vienerius metus;

7) bylose dлl iрmokш ar daviniш nutraukimo – pagal bendrа likusiш iрmokш ar daviniш sumа, bet ne daugiau kaip uю vienerius metus;

8) bylose dлl neturtinлs юalos atlyginimo – pagal reikalaujamа priteisti sumа;

9) bylose dлl daiktiniш teisiш б turtа – pagal turto rinkos vertж;

10) jeigu ieрkinб sudaro keli savarankiрki reikalavimai – pagal bendrа visш reikalavimш sumа.

2. Ieрkinio sumа nurodo ieрkovas. Tuo atveju, jeigu nurodyta suma aiрkiai neatitinka tikrosios iрreikalaujamo turto vertлs, ieрkinio sumа raрytinio proceso tvarka nustato teismas.

 

IX skyrius

Uюstatas

 

Straipsnis. Uюstatas

1. Рio Kodekso numatytais atvejais teismas, siekdamas uюtikrinti procesiniш veiksmш atlikimа arba galimш nuostoliш padengimа, motyvuota nutartimi dalyvaujantб byloje asmenб ar kitа asmenб, praрantб atlikti tam tikrа procesinб veiksmа, gali бpareigoti teismui бmokлti nustatyto dydюio piniginб uюstatа.

2. Uюstatas gali bыti бmokamas pinigais б teismo depozitinж sаskaitа. Neatlikus procesiniш veiksmш, kuriems uюtikrinti yra paskiriamas uюstatas, uюstatas atitenka valstybei.

3. Jeigu uюstatas neбmokamas, teismas gali atsisakyti atlikti procesinius veiksmus, kuriш uюtikrinimа turлjo garantuoti uюstatas.

 

Straipsnis. Uюstato dydis

1. Uюstato paskyrimo klausimа teismas sprendюia dalyvaujanиio byloje asmens ar kito asmens praрymu arba savo iniciatyva.

2. Uюstato dydб nustato teismas, atsiюvelgdamas б asmens, kuris бpareigojamas uюstatа бmokлti, turtinж padлtб.

3. Uюstatui бmokлti teismas negali paskirti trumpesnio kaip trijш dienш termino. Uюstato dydis turi atitikti atliekamo procesinio veiksmo pobыdб ir negali virрyti vieno рimto tыkstanиiш litш.

4. Nutartis paskirti uюstatа gali bыti skundюiama atskiruoju skundu.

X skyrius

Teismo nuobaudos

 

Straipsnis. Бspлjimas

1. Бspлjimas skiriamas asmenims, kurie bylos nagrinлjimo metu paюeidюia teismo posлdюio tvarkа.

2. Nutartis paskirti бspлjimа yra uюraрoma teismo posлdюio protokole, o jeigu teismo posлdюio protokolas neraрomas, – бspлjimas skiriamas raрytine teismo nutartimi. Nutartis skirti бspлjimа neskundюiama.

 

Straipsnis. Areрtas

1. Areрtа teismas skiria рiame Kodekse numatytais atvejais ir tais atvejais numatytos trukmлs. Areрtas negali bыti skiriamas nлриioms moterims, vaikams, asmeniui, kuris vienas augina vaikа iki dvylikos metш, vyresniems kaip рeрiasdeрimt penkeriш metш asmenims, taip patinvalidams.

2. Asmuo, kuriam paskirtas areрtas, gali bыti policijos sulaikytas teismo posлdюiш salлje. Nutarties nuoraрas nedelsiantбteikiamas asmeniui, kuriam paskirtas areрtas.

 

XI skyrius

Procesas

 

Pirmasis skirsnis

Procesiniai dokumentai

 

Antrasis skirsnis

Бteikimas

Straipsnis. Бteikimo bыdai

1. Teismas procesinius dokumentus бteikia registruotu paрtu, per antstolius, kurjerius, kitais рiame Kodekse nurodytais bыdais, o бstatymш ir kitш teisлs aktш nustatytais atvejais – telekomunikacijш galiniais бrenginiais. Procesinius dokumentus бteikti per telekomunikacijш galinius бrenginius galima dalyvaujanиio byloje asmens sutikimu.

2. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo sutinka, teismas gali iрduoti jam procesinб dokumentа, kad jб бteiktш adresatui.

 

Straipsnis. Бteikimo vieta

1. Procesiniai dokumentai yra бteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra.

2. Juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai бteikiami juridiniш asmenш registre nurodytu buveinлs adresu, iрskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitа adresа.

 

Straipsnis. Бteikimo tvarka

1. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai бteikiami jam asmeniрkai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal бstatymа.

2. Juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai бteikiami рio juridinio asmens vadovui, valdymo organams arba raрtinлs darbuotojui.

3. Jeigu procesinб dokumentа pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra бteikiamas kuriam nors iр kartu su juo gyvenanиiш pilnameиiш рeimos nariш, iрskyrus atvejus, kai byloje рeimos nariai turi prieрingа teisinб suinteresuotumа bylos baigtimi, o jeigu ir jш nлra, – namo (bendrijos) administracijai, butш eksploatavimo organizacijai, seniыnijos seniыnui ar darbovietлs administracijai.

4. Jeigu procesinб dokumentа pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinлs vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas бteikiamas bet kuriam kitam бteikimo vietoje esanиiam juridinio asmens darbuotojui. Jeigu juridiniш asmenш registre nurodytoje juridinio asmens buveinлs vietoje procesinб dokumentа бteikti рiame skirsnyje nustatyta tvarka nлra galimybлs, tinkamu procesinio dokumento бteikimu laikomas бteikimas juridiniш asmenш registre nurodytiems administracijos vadovui arba valdymo organo nariams, kaip fiziniams asmenims, taip pat ir pilnameиiams jш рeimos nariams рio straipsnio 3 dalyje numatytu atveju.

5. Procesinio dokumento бteikimo diena laikoma jo бteikimo рio straipsnio
1–4 dalyse numatytiems asmenims diena. Jeigu procesinis dokumentas бteikiamas ne paиiam adresatui, priлmжs dokumentа asmuo privalo esant pirmai galimybei perduoti jб adresatui.

6. Dalyvaujantiems byloje asmenims yra бteikiami procesiniш dokumentш nuoraрai, iрskyrus teismo рaukimus ir praneрimus.

 

Treиiasis skirsnis

Ketvirtasis skirsnis

Ieрkinys

Straipsnis. Prieрieрkinis

1. Atsakovas turi teisж iki nutarties skirti bylа nagrinлti teisme priлmimo pareikрti ieрkovui prieрieрkinб, kad jis bыtш iрnagrinлtas kartu su pradiniu ieрkiniu. Vлlesnis prieрieрkinio priлmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priлmimo bыtinumas iрkilo vлliau arba jeigu yra gautas prieрingos рalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neuюvilkins bylos nagrinлjimo.

2. Teismas priima prieрieрkinб, jeigu:

1) prieрprieрiniu reikalavimu siekiama бskaityti pradinio ieрkinio reikalavimа;

2) patenkinus prieрieрkinб, bus visiрkai ar iр dalies nebegalima patenkinti pradinio ieрkinio;

3) tarp prieрieрkinio ir pradinio ieрkinio yra tarpusavio ryрys, ir juos kartu nagrinлjant bus galima greiиiau ir teisingai iрnagrinлti ginиus.

3. Prieрieрkinis pareiрkiamas pagal taisykles, рio Kodekso nustatytas ieрkiniui pareikрti. Teismo nutartis atsisakyti priimti prieрieрkinб atskiruoju skundu neskundюiama.

4. Teismas atsisako priimti prieрieрkinб, jeigu nлra рio straipsnio 2 dalyje numatytш pagrindш.

 

Penktasis skirsnis

XII SKYRIUS

Teismo posлdюiai

 

PIRMASIS skirsnis

Vadovavimas procesui

 

Antrasis skirsnis

Bylos nagrinлjimo sustabdymas

 

Treиiasis skirsnis

Teismo posлdюio protokolas

Ketvirtasis skirsnis

TeismO pavedimai

II DALIS

БRODYMAI

PIRMASIS SKIRSNIS

BendrosIOS nuostatos

 

Straipsnis. Бrodinлjimas

1. Бrodinлjimo tikslas – teismo бsitikinimas, pagrбstas byloje esanиiш бrodymш tyrimu ir бvertinimu, kad tam tikros aplinkybлs, susijusios su ginиo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

2. Бrodinлjimo procesas vyksta рio Kodekso nustatyta tvarka.

 

Straipsnis. Бrodymai

1. Бrodymai civilinлje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas бstatymш nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybiш, pagrindюianиiш рaliш reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokiш aplinkybiш, turinиiш reikрmлs bylai teisingai iрsprжsti, arba kad jш nлra.

2. Tie duomenys nustatomi рiomis priemonлmis: рaliш ir treиiшjш asmenш (tiesiogiai ar per atstovus) paaiрkinimais, liudytojш parodymais, raрytiniais бrodymais, daiktiniais бrodymais, apюiыrш protokolais ir ekspertш iрvadomis.

3. Бrodinлjimo priemonлmis taip pat gali bыti nuotraukos, vaizdo bei garso бraрai, padaryti nepaюeidюiant бstatymш.

4. Bylos aplinkybлs, kurios pagal бstatymus turi bыti patvirtintos tam tikromis бrodinлjimo priemonлmis, negali bыti patvirtinamos jokiomis kitomis бrodinлjimo priemonлmis.

5. Faktiniai duomenys, sudarantys valstybлs ar tarnybos paslaptб, negali bыti бrodymais civilinлje byloje, iki jie bus iрslaptinti бstatymш nustatyta tvarka.

 

Straipsnis. Бrodymш tyrimas

1. Бrodymш tyrimаnagrinлjimo teisme metu vykdo bylа nagrinлjantis teismas рio Kodekso nustatyta tvarka. Бrodymш tyrimo tvarkа nustato bylа nagrinлjantis teismas, atsiюvelgdamas б dalyvaujanиiш byloje asmenш nuomonж.

2. Visus pasiыlymus dлl бrodymш tyrimo tvarkos dalyvaujantys byloje asmenys pateikia raрtu arba юodюiu nagrinлjimo teisme metu. Бstatymш numatytais atvejais бrodymai gali bыti tiriami dalyvaujantiems byloje asmenims nedalyvaujant.

3. Бrodymai tiriami laikantis betarpiрkumo, юodiрkumo ir bylos nagrinлjimo koncentruotumo principш. Iрimtys gali bыti nustatytos tik рiame Kodekse.

 

Antrasis skirsnis

Treиiasis skirsnis

Liudytojш parodymai

Straipsnis. Liudytojas

1. Liudytoju gali bыti kiekvienas asmuo, nesvarbu, koks jo amюius ir giminystлs ryрiai su byloje dalyvaujanиiais asmenimis, kuriam gali bыti юinomos kokios nors aplinkybлs, turinиios ryрб su byla.

2. Negali bыti apklausiami kaip liudytojai:

1) atstovai civilinлje byloje ar gynлjai baudюiamojoje byloje – apie aplinkybes, kurias jie suюinojo, kai jie лjo atstovo ar gynлjo pareigas;

2) asmenys, kurie dлl fiziniш ar psichiniш trыkumш nesugeba teisingai suvokti turinиiш reikрmлs bylai aplinkybiш arba duoti apie jas teisingш parodymш;

3) dvasininkai – apie aplinkybes, kurias jie suюinojo tikinиiojo iрpaюinties metu;

4) medikai – apie aplinkybes, sudaranиias jш profesinж paslaptб;

5) kiti бstatymш nustatyti asmenys.

Ketvirtasis skirsnis

Raрytiniai бrodymai

Penktasis skirsnis

Daiktiniai бrodymai

Рeрtasis skirsnis

ApюiыrOS protokolas

SeptintasIS skirsnis

Eksperto iрvada

Straipsnis. Eksperto iрvada

1. Eksperto iрvada pateikiama ir iрdлstoma raрtu ekspertizлs akte. Ekspertizлs akte turi bыti smulkiai apraрomi atlikti tyrimai, jш pagrindu padarytos iрvados ir pagrбsti atsakymai б teismo iрkeltus klausimus.

2. Jeigu atlikdamas ekspertizж ekspertas nustato turinиiш reikрmлs bylai aplinkybiш, dлl kuriш jam klausimш pateikta nebuvo, jis turi teisж duoti savo iрvadа ir dлl рiш aplinkybiш.

3. Jeigu byloje paskirti keli ekspertai, jie prieр duodami iрvadа tarpusavyje pasitaria. Kai ekspertш nuomonлs sutampa, visi ekspertai pasiraрo bendrа iрvadа. Ekspertai, kurie nesutinka su kitais ekspertais, paraрo savo iрvadа atskirai.

 

Aрtuntasis skirsnis

Kiti бrodymai

Devintasis skirsnis

Бrodymш uюtikrinimas

 

XIV SKYRIUS

GINИO TEISENA

PirmasIS skirsnis

AntrasIS skirsnis

Nagrinлjimas teisme

Straipsnis. Teismo posлdis

Civilinл byla teismo posлdyje nagrinлjama, kai yra praneрta byloje dalyvaujantiems asmenims.

 

Straipsnis. Бrodymш tyrimas

Iрklausжs dalyvaujanиiш byloje asmenш paaiрkinimus, teismas рio Kodekso 176–220 straipsniuose nustatyta tvarka iрtiria visus kitus byloje esanиius бrodymus.

 

Straipsnis. Replikos

Po to, kai kalbлjo visi baigiamшjш kalbш dalyviai, jie replikos teise gali trumpai pakalbлti antrа kartа dлl to, kas buvo pasakyta baigiamosiose kalbose. Paskutinлs replikos teisл priklauso atsakovui ir (arba) jo atstovui.

 

XV SKYRIUS

PirmasIS skirsnis

TEISMO Sprendimai

Antrasis skirsnis

Treиiasis skirsnis

BYLOS NUTRAUKIMAS

XVI SKYRIUS

PIRMASIS SKIRSNIS

Straipsnis. Nauji бrodymai

Apeliacinлs instancijos teismas atsisako priimti naujus бrodymus, kurie galлjo bыti pateikti pirmosios instancijos teisme, iрskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrбstai juos atsisakл priimti ar kai рiш бrodymш pateikimo bыtinybл iрkilo vлliau.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

ATSKIRIEJI SKUNDAI

 

XVII SKYRIUS

Straipsnis. Atstovavimas

Kasacinio teismo posлdюio metu рalims ir tretiesiems asmenims gali atstovauti atstovai pagal бstatymа, advokatai, juridinio asmens darbuotojai, turintys aukрtаjб universitetinб teisinб iрsilavinimа, ir рio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyti asmenys.

 

XVIII SKYRIUS

PROCESO ATNAUJINIMAS

 

Straipsnis. Teismo teisлs

1. Iрnagrinлjжs bylа, teismas turi teisж:

1) praрymа dлl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo arba panaikinimo atmesti;

2) teismo sprendimа ar nutartб pakeisti;

3) panaikinti teismo sprendimа (nutartб) ir priimti naujа sprendimа (nutartб).

2. Рio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu atveju priimama teismo nutartis, o рio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais atvejais – teismo sprendimas ar nutartis.

3. Teismui sprendimа (nutartб) pakeitus ar priлmus naujа sprendimа (nutartб), ankstesni teismш sprendimai (nutartys) netenka teisinлs galios.

 

IV DALIS

XIX Skyrius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

Straipsnis. Teismo vaidmuo

1. Bylа nagrinлjantis teismas turi teisж savo iniciatyva rinkti бrodymus, kuriais рalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra bыtina siekiant teisingai iрsprжsti bylа.

2. Teismas privalo imtis priemoniш рalims sutaikyti, taip pat siekti, kad bыtш apsaugotos vaikш teisлs ir interesai.

3. Teismas, atsiюvelgdamas б ieрkinio pagrindа sudaranиias ir teismo posлdyje paaiрkлjusias bylos aplinkybes, turi teisж virрyti pareikрtus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimш, negu jш buvo pareikрta, taip pat priimti sprendimа dлl reikalavimш, kurie nebuvo pareikрti, taиiau yra tiesiogiai susijж su pareikрto ieрkinio dalyku ir pagrindu.

4. Jeigu byloje pareikрtas vienas iр бstatymuose numatytш alternatyviш reikalavimш, teismas, nustatжs, jog tenkinti pareikрtа reikalavimа nлra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti бstatymuose numatytа alternatyvш asmens (ar vaiko) teisiш ar teisлtш interesш gynimo bыdа.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

SANTUOKOS NUTRAUKIMAS AR PRIPAЮINIMAS NEGALIOJANИIA, SUTUOKTINIШ GYVENIMAS SKYRIUM (SEPARACIJA)

TREИIASIS SKIRSNIS

KETVIRTASIS SKIRSNIS

Straipsnis. Teismingumas

Ieрkinб dлl tлvystлs ( motinystлs ) nuginиijimo nagrinлja atsakovo gyvenamosios vietos apylinkлs teismas.

PENKTASIS SKIRSNIS

TЛVШ VALDЮIOS APRIBOJIMAS

Straipsnis. Teismingumas

1. Рiame skirsnyje nurodytas bylas nagrinлja vieno ar abiejш tлvш, kuriш valdюiа siekiama apriboti, arba vaiko gyvenamosios vietos apylinkлs teismas.

2. Vieno iр vaiko tлvш ar globлjo (rыpintojo), su kuriuo kartu gyvena vaikai, ieрkinys gali bыti paduotas ieрkovo gyvenamosios vietos apylinkлs teismui.

 

XX SKYRIUS

Straipsnis. Teismo vaidmuo

1. Bylа nagrinлjantis teismas turi teisж savo iniciatyva rinkti бrodymus, kuriais рalys nesiremia, jeigu jis mano, jog tai yra bыtina siekiant teisingai iрsprжsti bylа.

2. Jeigu teismas, nagrinлdamas bylа pagal darbuotojo ieрkinб, nustato, kad ieрkinys pareikрtas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieрkinб atsakyti, tai turi teisж savo iniciatyva бtraukti dalyvauti byloje antrаjб atsakovа.

3. Teismas turi бspлti рalis apie teismo teisж virрyti pareikрtus reikalavimus ir taikyti бstatymuose numatytа alternatyvш darbuotojo teisiш ar teisлtш interesш gynimo bыdа.

 

XXI SKYRIUS

Straipsnis. Teismingumas

Ieрkinys dлl nekilnojamojo daikto valdymo paюeidimш paрalinimo paduodamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui, o dлl kilnojamojo daikto – vadovaujantis bendromis teismingumo taisyklлmis.

 

XXII SKYRIUS

Dokumentinis procesas

Straipsnis. Leistinumas

1. Ieрkinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai (atsirandantys iр sutarties, delikto, darbo santykiш, iрlaikymo priteisimo ir kiti), kilnojamojo daikto, vertybiniш popieriш priteisimas ar reikalavimai iр nekilnojamojo daikto nuomos sutarиiш dлl nuomininko iрkeldinimo, ieрkovo praрymu gali bыti iрsprжstas рiame skyriuje nustatyta tvarka, jeigu visi reikalavimai yra pagrindюiami leistinais raрytiniais бrodymais.

2. Tais atvejais, kai ieрkinys neatitinka рio straipsnio 1 dalyje nustatytш reikalavimш ir dлl to negali bыti nagrinлjamas рiame skyriuje nustatyta tvarka, teismas nustato terminа ieрkinio trыkumams paрalinti, бpareigodamas ieрkovа pagrбsti savo reikalavimus leistinais raрytiniais бrodymais arba primokлti trыkstamа юyminб mokestб, kad bylа bыtш galima nagrinлti pagal bendrаsias ginиo teisenos taisykles. Jeigu ieрkovas to nepadaro, ieрkinys laikomas nepaduotu ir grаюinamas jб padavusiam asmeniui.

3. Jeigu ieрkinyje, kurб praрoma nagrinлti dokumentinio proceso tvarka, sujungiami keli savarankiрki reikalavimai, taиiau jie ne visi pagrбsti leistinais raрytiniais бrodymais, teismas pagal рio skyriaus taisykles nagrinлja tinkamai pareikрtus reikalavimus, o kitus reikalavimus iрskiria б atskirа bylа ir nagrinлja pagal bendrаsias ginиo teisenos taisykles.

4. Рiame skyriuje nustatyta tvarka ieрkiniai nenagrinлjami, jei atsakovas gyvena uюsienyje arba jeigu uюsienyje yra atsakovo buveinл.

5. Рiame skyriuje numatyti ieрkiniai pareiрkiami pagal bendrаsias teismingumo taisykles.

 

XXIII skyrius

Straipsnis. Leistinumas

1. Рiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinлjamos bylos pagal kreditoriaus pareiрkimа dлl piniginiш reikalavimш (atsirandanиiш iр sutarties, delikto, darbo santykiш, iрlaikymo priteisimo ir kitш), taip pat dлl kilnojamojo daikto priteisimo.

2. Рiame skyriuje nustatyta tvarka pareiрkimas nenagrinлjamas, jeigu:

1) pareiрkimo dлl teismo бsakymo iрdavimo momentu kreditorius nлra бvykdжs jam priklausanиios prievolлs (ar jos dalies), uю kuriа reikalaujama sumokлti, o skolininkas reikalauja jа бvykdyti;

2) yra neбmanoma prievolж бvykdyti dalimis, o kreditorius reikalauja бvykdyti dalб prievolлs;

3) skolininkas gyvena uюsienyje arba uюsienyje yra skolininko buveinл;

4) skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra neюinomos.

3. Tuo atveju, jeigu pagal kreditoriaus reikalavimа iрkлlus teisme bylа ir priлmus teismo бsakymа paaiрkлja, kad skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra neюinomos, teismas panaikina teismo бsakymа ir kreditoriaus pareiрkimа palieka nenagrinлtа. Рi teismo nutartis atskiruoju skundu neskundюiama.

4. Рiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinлtini reikalavimai kreditoriaus pasirinkimu taip pat gali bыti nagrinлjami pagal ginиo teisenos taisykles arba dokumentinio proceso tvarka.

5. Рiame skyriuje nustatyta tvarka bylos nagrinлjamos naudojant vienodos formos procesinius dokumentus. Procesiniams dokumentams apdoroti gali bыti naudojamos informacinлs technologijos.

 

XXIV skyrius

Nagrinлjimo ypatumai

 

V DALIS

Ypatingoji teisena

XXV skyrius

Bendrosios nuostatos

XXVI skyrius

NustatymO

XXVII skyrius

Pirmasis skirsnis

Antrasis skirsnis

Treиiasis skirsnis

XXVIII skyrius

Pirmasis skirsnis

Bendrosios nuostatos

Straipsnis. Teismingumas

1. Pareiрkimas dлl fizinio asmens pripaюinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu paduodamas asmens, kurб praрoma pripaюinti neveiksniu ar ribotai veiksniu, gyvenamosios vietos apylinkлs teismui.

2. Pareiрkimas dлl nepilnameиio pripaюinimo veiksniu (emancipuotu) paduodamas nepilnameиio gyvenamosios vietos apylinkлs teismui.

 

Antrasis skirsnis

Treиiasis skirsnis

Ketvirtasis skirsnis

XXIX skyrius

BYLOS DЛL БvaikinimO

XXX skyrius

BYLOS DЛL GlobOS ir rыpybOS

Pirmasis skirsnis

Bendrosios nuostatos

ANTRASIS SKIRSNIS

Straipsnis. Vaiko nuomonл

1. Vaikas, kuris sugeba iрreikрti savo nuomonж ir suformuluoti savo paюiыras, dлl nuolatinлs globos ar rыpybos nustatymo ir (ar) globлjo ar rыpintojo skyrimo turi bыti iрklausytas teismo posлdyje. Nustatyti, ar vaikas sugeba iрreikрti savo nuomonж, bei pareikрtai vaiko nuomonei iрaiрkinti gali bыti kvieиiamas ekspertas psichologas. Vaiko nuomonл gali bыti iрreikрta юodюiu, raрtu ar kitais jo pasirinktais bыdais.

2. Iрklausydamas vaikа, teismas vadovaujasi рio Kodekso 194 straipsnio 1 dalyje numatytomis taisyklлmis.

3. Iрimtiniais atvejais teismo nuoюiыra vaiko nuomonлs iрklausymo laikui teismo nutartimi gali bыti paрalinamas iр teismo posлdюiш salлs kuris nors dalyvaujantis byloje asmuo. Kai tas asmuo grбюta б posлdюio salж, jam turi bыti praneрama vaiko iрreikрta nuomonл.

4. Teismo leidimu teismo posлdyje dalyvaujantis pedagogas ar (ir) psichologas bei dalyvaujantys byloje asmenys gali uюduoti vaikui klausimш.

5. Teismas privalo vaikui iрaiрkinti globos ar rыpybos nustatymo ir globлjo ar rыpintojo paskyrimo pasekmes. Priimdamas sprendimа, teismas turi atsiюvelgti б vaiko nuomonж, jeigu ji neprieрtarauja paties vaiko interesams.

 

Straipsnis. Teismo nutartis

1. Pareiрkimas dлl vaiko nuolatinлs globos ar rыpybos nustatymo ir (ar) globлjo ar rыpintojo paskyrimo iрsprendюiamas teismo nutartimi.

2. Tenkinant pareiрkimа dлl nuolatinлs globos ar rыpybos nustatymo, nutartyje nurodomi duomenys apie globotinб ar rыpintinб, globos ar rыpybos vieta, o dлl globлjo ar rыpintojo paskyrimo – papildomai nurodomi duomenys apie globлjа ar rыpintojа.

3. Jeigu vaikas turi nekilnojamшjш ar kilnojamшjш daiktш, kuriems reikalinga nuolatinл prieюiыra, teismas paskiria to turto administratoriш.

4. Paskirtam globлjui ar rыpintojui, turto administratoriui teismas iрaiрkina jш teises ir pareigas.

 

TREИIASIS SKIRSNIS

Straipsnis. Teismo nutartis

1. Pareiрkimas dлl globos ar rыpybos nustatymo, globлjo ar rыpintojo paskyrimo neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui iрsprendюiamas teismo nutartimi.

2. Tenkinant pareiрkimа dлl nuolatinлs globos ar rыpybos nustatymo, nutartyje nurodomi duomenys apie globotinб ar rыpintinб, o kai tenkinamas pareiрkimas dлl globлjo ar rыpintojo paskyrimo, papildomai nurodomi duomenys apie globлjа ar rыpintojа.

3. Jei neveiksnus ar ribotai veiksnus asmuo turi nekilnojamшjш ar kilnojamшjш daiktш, kuriems reikalinga nuolatinл prieюiыra, teismas paskiria to turto administratoriш.

4. Paskirtam globлjui ar rыpintojui, taip pat turto administratoriui teismas iрaiрkina jш teises ir pareigas.

XXXI skyrius

XXXII skyrius

Bylos dлl civilinлs bыklлs aktш registravimo, бraрш atkыrimo, pakeitimo, papildymo, iрtaisymo AR anuliavimo

XXXIII skyrius

XXXIV skyrius

Bylos DЛL daiktiniш teisiш

Pirmasis skirsnis

Bendrosios nuostatos

 

Straipsnis. Leistinumas

Рiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinлjamos bylos dлl valdymo fakto patvirtinimo, nuosavybлs teisлs pagal бgyjamаjа senatб fakto nustatymo, daikto pripaюinimo beрeimininkiu.

 

Antrasis skirsnis

Treиiasis skirsnis

Fakto NUSTATYMO

Straipsnis. Teismingumas

Pareiрkimas dлl nuosavybлs teisлs бgijimo pagal бgyjamаjа senatб fakto nustatymo paduodamas pareiрkлjo gyvenamosios vietos, o jeigu pareiрkлjas yra juridinis asmuo, – jo buveinлs apylinkлs teismui. Dлl nekilnojamojo daikto pareiрkimas paduodamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos apylinkлs teismui.

Ketvirtasis skirsnis

XXXV SKYRIUS

Straipsnis. Praрymo turinys

1. Praрyme nutraukti santuokа abiejш sutuoktiniш bendru sutikimu, be duomenш, nurodytш рio Kodekso 135 straipsnyje, turi bыti nurodyta:

1) sutuoktiniш gimimo metai;

2) ar yra visos Civilinio kodekso 3.51 straipsnyje nustatytos sаlygos;

3) prieюastys, dлl kuriш, sutuoktiniш manymu, jш santuoka iрiro;

4) duomenys apie sutuoktiniш ar vieno iр jш kreditorius ir nurodymas, kad pareiрkлjas yra praneржs jam юinomiems kreditoriams apie bylos iрkлlimа (Civilinio kodekso 3.126 straipsnis);

5) reikalavimas dлl to, kokios sutuoktiniш pavardлs turi bыti po santuokos nutraukimo.

2. Kartu su praрymu nutraukti santuokа sutuoktiniai turi pateikti sutartб dлl santuokos nutraukimo pasekmiш, atitinkanиiа Civilinio kodekso 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus.

3. Praрyme nutraukti santuokа vieno sutuoktinio praрymu, be duomenш, nurodytш рio Kodekso 135 straipsnyje, turi bыti nurodyta:

1) sutuoktiniш gimimo metai;

2) ar yra viena iр Civilinio kodekso 3.55 straipsnio 1 dalyje numatytш sаlygш;

3) kaip pareiрkлjas бvykdys savo pareigas kitam sutuoktiniui ir nepilnameиiams vaikams;

4) рio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyti duomenys.

XXXVI skyrius

Straipsnis. Bylш pobыdis

1. Praрymus dлl hipotekos ar бkeitimo бregistravimo, hipotekos ar бkeitimo pakeitimo ir baigimo, jos perleidimo бregistravimo, iрregistravimo, hipotekos registre esanиiш duomenш pakeitimo, pareiрkimus dлl priverstinio skolos iрieрkojimo bei kitш iр hipotekos ar бkeitimo atsirandanиiш teisiniш santykiш, iрskyrus kai рiame skyriuje ar kituose бstatymuose numatyta kitaip, hipotekos teisлjas nagrinлja рiame skyriuje bei Civiliniame kodekse nustatyta tvarka.

2. Tais atvejais, kai nekilnojamojo turto registro tvarkymo бstaiga apie бkeisto turto padalijimа ar sujungimа ir бkeisto turto kodo pakeitimа praneрa hipotekos registrui, hipotekos teisлjas savo iniciatyva, remdamasis Nekilnojamojo turto registro tvarkymo бstaigos praneрimu, per 3 darbo dienas priima nutartб pakeisti бkeisto turto duomenis hipotekos registre Hipotekos registro nuostatш nustatyta tvarka ir praneрa hipotekos kreditoriams apie hipotekos registro duomenш pakeitimа, iрskyrus atvejus, kai turtas бkeistas pareikрtiniu hipotekos lakрtu.

 

Straipsnis. Teismingumas

1. Praрymas бregistruoti nekilnojamojo daikto hipotekа pateikiamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos hipotekos skyriui, o praрymas бregistruoti kilnojamojo turto бkeitimа – bet kuriam hipotekos skyriui.

2. Praрymas pakeisti arba baigti hipotekа ar бkeitimа, pareiрkimas dлl priverstinio skolos iрieрkojimo ir dлl kitш iр hipotekos ar бkeitimo atsirandanиiш teisiniш santykiш pateikiamas hipotekа ar бkeitimа бregistravusiam hipotekos skyriui.

3. Jeigu to paties kilnojamojo turto бkeitimas бregistruotas keliuose hipotekos skyriuose arba tos paиios prievolлs бvykdymui uюtikrinti hipoteka ar бkeitimas бregistruotas keliuose hipotekos skyriuose, pareiрkimas dлl priverstinio skolos iрieрkojimo hipotekos kreditoriaus pasirinkimu paduodamas vienam iр hipotekа ar бkeitimа бregistravusiш hipotekos skyriш, o рis apie pareiрkimo gavimа, бkeisto turto areрtа, perdavimа kreditoriui administruoti, hipotekos ar бkeitimo pabaigа nedelsdamas praneрa kitiems hipotekos skyriams, kuriuose бregistruota turto, iр kurio iрieрkoma, hipoteka ar бkeitimas. Рiais atvejais pareiрkimа dлl priverstinio skolos iрieрkojimo gavusiam hipotekos skyriui jo praрymu hipotekа ar бkeitimа бregistravжs hipotekos skyrius persiunиia su pareiрkimo nagrinлjimu susijusius hipotekos ar бkeitimo bylos dokumentus (jш nuoraрus).

XXXVII SKYRIUS

Bylos atkыrimo

XXXVIII skyrius

Termino atnaujinimo

576 straipsnis. Pareiрkimo padavimas

1. Pareiрkimas turi atitikti bendruosius procesiniш dokumentш turinio ir formos reikalavimus. Prie pareiрkimo turi bыti pridлti бrodymai, patvirtinantys aplinkybes, sudaranиias pagrindа terminui atnaujinti.

2. Pareiрkimas dлl praleisto бstatymш nustatyto termino atnaujinimo paduodamas tam apylinkлs teismui, kurio veiklos teritorijoje turi bыti atliktas teisinж reikрmж turintis veiksmas.

 

Straipsnis. Teismo nutartis

1. Pareiрkimas dлl praleisto бstatymш nustatyto termino atnaujinimo iрsprendюiamas teismo nutartimi.

2. Dлl teismo nutarties, kuria atmetamas pareiрkimas dлl praleisto бstatymш nustatyto termino atnaujinimo, gali bыti duodamas atskirasis skundas.

XXXIX SKYRIUS

BYLOS DЛL TEISMO LEIDIMШ IРDAVIMO AR FAKTШ PATVIRTINIMO, TURTO ADMINISTRAVIMO, PAVELDЛJIMO PROCEDЫRШ TAIKYMO IR KITOS BYLOS, KURIOS PAGAL CIVILINБ KODEKSА BEI KITUS БSTATYMUS NAGRINЛTINOS SUPAPRASTNTO PROCESO TVARKA

Straipsnis. Leistinumas

Civiliniame kodeksenumatytais atvejais praрymai dлl teismo leidimш veiksmams atlikti iрdavimo, pareiрkimш ar faktш patvirtinimo, turto administravimo, paveldлjimo procedыrш taikymo (palikimo administratoriaus skyrimo, turto apraрo sudarymo, testamento paskelbimo ir pan.) bei kiti klausimai, kurie pagal Civilinб kodeksа ir kitus бstatymus nagrinлtini supaprastinto proceso tvarka, nagrinлjami рiame skyriuje nustatyta tvarka, jeigu рis Kodeksas nenumato kitos tokiш pareiрkimш nagrinлjimo tvarkos.

Straipsnis. Teismingumas

1. Praрymas iрduoti teismo leidimа, patvirtinti pareiрkimа ar faktа bei kiti praрymai (pareiрkimai), kurie pagal Civilinб kodeksа ir kitus бstatymus nagrinлtini supaprastinto proceso tvarka, paduodami pareiрkлjo gyvenamosios vietos ar buveinлs apylinkлs teismui.

2. Praрymas dлl paveldлjimo procedыrш taikymo paduodamas palikimo atsiradimo vietos apylinkлs teismui.

3. Praрymas dлl turto administravimo paduodamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui, o dлl kilnojamojo daikto – pareiрkлjo gyvenamosios vietos ar buveinлs apylinkлs teismui.

4. Praрymas dлl juridinio asmens likvidavimo Civilinio kodekso 2.70 straipsnyje nustatytais atvejais paduodamas juridinio asmens buveinлs apylinkлs teismui.

Straipsnio pakeitimas:

Nr. XI-596, 2009-12-22, Юin., 2009, Nr. 159-7203 (2009-12-31)

 

Straipsnis. Praрymo turinys

Be bendrшjш procesiniш dokumentш formai ir turiniui keliamш reikalavimш, prie praрymo turi bыti pridлti бrodymai, reikрmingi sprendюiant klausimа dлl leidimo iрdavimo, pareiрkimo ar fakto patvirtinimo bei kitа klausimа, nagrinлjamа рiame skyriuje nustatyta tvarka.

VI DALIS

VYKDYMO PROCESAS

XL SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

583 straipsnis. Vykdymo proceso teisinis reglamentavimas

1. Рio Kodekso VI dalyje nustatyto vykdymo proceso normш taikymo tvarkа nustato Sprendimш vykdymo instrukcija. Рiа instrukcijа tvirtina Vyriausybл ar jos бgaliota institucija.

2. Sprendimш vykdymo instrukcijos reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims.

XLI SKYRIUS

BENDROSIOS VYKDYMO VEIKSMШ ATLIKIMO TAISYKLЛS

 

Straipsnis. Vykdymo vieta

1. Jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomаjб dokumentа antstolis vykdo pagal рio asmens gyvenamаjа vietа, jo turto buvimo vietа arba jo darbo vietа.

2. Jeigu skolininkas yra juridinis asmuo, vykdomаjб dokumentа antstolis vykdo рio skolininko buveinлs arba jo turto buvimo vietoje.

3. Antstolis vykdymo veiksmus atlieka antstolio aptarnaujamoje teritorijoje.

4. Jeigu vykdymo veiksmai turi bыti atliekami kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, antstolis vykdomаjб dokumentа grаюina iрieрkotojui.

5. Apygardos teismo pirmininkas iрieрkotojo praрymu gali bet kurб sprendimа pavesti vykdyti kuriam nors kitam apygardos teritorijoje esanиiam antstoliui.

 

Straipsnis. Vykdymo laikas

Antstolis vykdymo veiksmus atlieka darbo dienomis ne anksиiau kaip nuo рeрtos valandos ir ne vлliau kaip iki dvideрimt antros valandos. Vykdyti sprendimus nakties metu ar ne darbo dienomis leidюiama tiktai neatidлliotinais atvejais, kai, skubiai neбvykdюius sprendimo, vлliau jб vykdyti gali bыti sunkiau ar visai neбmanoma.

XLII SKYRIUS

XLIII SKYRIUS

VYKDYMO PROCESO DALYVIAI

 

Straipsnis. Iрieрkotojas

1. Iрieрkotojas yra asmuo, kurio naudai iрduotas vykdomasis dokumentas.

2. Jeigu pagal vykdomаjб dokumentа turi bыti iрieрkoma б valstybлs biudюetа, valstybei atstovauja valstybinл mokesиiш inspekcija.

 

Straipsnis. Skolininkas

Skolininkas yra asmuo, kuris privalo atlikti vykdomajame dokumente nurodytus veiksmus arba susilaikyti nuo vykdomajame dokumente nurodytш veiksmш atlikimo.

 

XLIV SKYRIUS

XLVI SKYRIUS

XLVII SKYRIUS

IРIEРKOJIMO IР SKOLININKO TURTO BENDROSIOS TAISYKLЛS

 

XLVIII SKYRIUS

TURTO AREРTAS

 

XLIX SKYRIUS

TURTO REALIZAVIMO TVARKA

 

L SKYRIUS

LI SKYRIUS

AR KITШ PAJAMШ TVARKA

 

LII SKYRIUS

LIII SKYRIUS

LIV SKYRIUS

LV SKYRIUS

IРIEРKOTOJAMS TVARKA

 

LVII SKYRIUS

LVIII SKYRIUS

VII DALIS

LIX skyrius

Pirmasis skirsnis

Bendrosios nuostatos

Straipsnis. Normш taikymas

Рio Kodekso VII dalies nuostatos taikomos, jeigu tarptautinл sutartis, kurios dalyvл yra Lietuvos Respublika, atitinkamш santykiш nereglamentuoja kitaip.

 

Straipsnis. Teismingumas

1. Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinлja civilines bylas, kuriш viena рalis yra uюsienio valstybл.

2. Vilniaus apygardos teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinлja civilines bylas dлl tarptautinio бvaikinimo.

3. Ieрkinys atsakovui, neturinиiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali bыti pareiрkiamas pagal jo turto buvimo vietа arba pagal paskutinж юinomа jo gyvenamаjа vietа Lietuvos Respublikoje.

4. Lietuvos Respublikos tarptautinлs sutarties pagrindu ir tvarka civilinл byla gali bыti perduodama nagrinлti uюsienio valstybлs teismui.

5. Dлl teismo nutarties perduoti bylа nagrinлti uюsienio valstybлs teismui gali bыti duodamas atskirasis skundas.

Antrasis skirsnis

Treиiasis skirsnis

Straipsnis. Principai

1. Bylos, nagrinлtinos ginиo teisena, taиiau neiрvardytos рio Kodekso VII dalies LIX skyriaus antrajame skirsnyje, yra priskirtinos Lietuvos Respublikos teismш jurisdikcijai, jeigu:

1) atsakovas ieрkinio бteikimo metu yra Lietuvoje arba turi joje nuolatinж gyvenamаjа vietа ar gyvena;

2) atsakovas Lietuvoje turi turto arba jam priklauso turtinлs teisлs;

3) ginиo dalykas yra Lietuvoje esantis daiktas, Lietuvoje esantis palikimas arba prievolл, kuri atsirado arba turi bыti бvykdyta Lietuvoje.

2. Рalys gali raрtu susitarti, kad turtiniai ginиai bus sprendюiami Lietuvos Respublikos teismuose.

 

Ketvirtasis skirsnis

Teisenoje

 

Straipsnis. Principai

1. Iрimtinai tik Lietuvos Respublikos teismai gali nagrinлti bylas dлl fizinio asmens pripaюinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu, paskelbimo mirusiu ar pripaюinimo neюinia kur esanиiu, jeigu рis asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybлs, bet jo nuolatinл gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.

2. Lietuvos Respublikos teismas turi teisж taip pat pripaюinti mirusiu ar neюinia kur esanиiu uюsienietб, jeigu:

1) asmens, turinиio teisж kreiptis б teismа su atitinkamu praрymu, nuolatinл gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje;

2) uюsienieиio gyvenamoji vieta buvo Lietuvos Respublikoje arba jo turtas buvo Lietuvoje.

3. Lietuvos Respublikos teismш kompetencijai taip pat yra priskiriamos ir kitos ypatingosios teisenos bylos, jeigu nors vienas iр byloje dalyvaujanиiш asmenш yra Lietuvos Respublikos pilietis.

 

Penktasis skirsnis

LX Skyrius

Procesas

 

Pirmasis skirsnis

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

Antrasis skirsnis

Treиiasis skirsnis

Uюsienio teisлs taikymas

 

Straipsnis. Vykdytinumas

1. Uюsienio teismш (arbitraюш) sprendimai gali bыti vykdomi, jeigu:

1) sprendimas gali bыti vykdomas valstybлje, kurios teismai jб priлmл;

2) jie yra pripaюinti рio Kodekso VII dalies LIX skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatyta tvarka.

2. Рio straipsnio 1 dalies reikalavimai taikomi taip pat ir taikos teisлjo sprendimams, priimtiems uюsienyje.

3. Uюsienio arbitraюш sprendimш vykdymo sаlygas taip pat nustato 1958 m. Niujorko konvencija dлl uюsienio arbitraюш sprendimш pripaюinimo ir vykdymo.

4.Prie praрymo leisti vykdyti uюsienio teismo (arbitraюo) sprendimа kreditorius turi pridлti dokumentus, nurodytus рio Kodekso 811 straipsnio 2 dalyje, bei patvirtinimа, kad рis sprendimas galлtш bыti vykdomas toje valstybлje, kurios teismas jб priлmл.

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

CIVILINIO PROCESO KODEKSO PATVIRTINIMO, БSIGALIOJIMO IR БGYVENDINIMO

БSTATYMAS

2002 m. vasario 28 d. Nr. IX-743
Vilnius