Ar VIsi mes Žinome kokioje valstybĖje gyvename.

 

 

Lietuvos Gulagas

ir

idealu Socializmo modelis

 

Pratarme

 

Šis veikalas atsirado spontaniškai. Neturėjau jokio tikslo kurti, rašyti knyga, ar panašų veikalą. Maniau, kad gyvenų suvereninėje Valstybėje. Visas požiūris į Lietuva ir Europos sąjunga keitėsi laipsniškai. Bėgo metai, aš intelektualiai brendau, savarankiškai mokinausi ir siekiau tik vieno tikslo. Tai įrodyti savo teisumą, būdamas laisves atėmimo vietosią, kur papuoliau tik dėka Europos sąjungos nustatytais uždaviniais. Mano kuprinėje rinkosi juodraščiai įvairiu įrašų. Man patikdavo mąstyti ir aš ėmiau savarankiškai kurti savo filosofinius mąstymo kirptis, kurios šioje knygoje ir dėstau.

2012 metais aš nusprendžiau, kad vis dėlto esą reikalas sujungti visas savo mintis ir siekti tikslo į atvira bendravimo forma su Lietuvos valdžia. Tuo metu situacija valstybėje nebuvo tokę kritine ir valdžiai nereikėjo daryti grubių pažeidimų, kurios nesigedėdama ji daro šiandien. Pirminis šios knygos variantas man buvo reikalingas, kad atkreipti dėmesį visu valdomųjų įstaigų, sau paliekant paslaptis apie kurias jie nei nenutuokę.

Manau, kad skaitytojas apribos save nuo dvejonės manyti ar šioje knygoje rašoma tiesa. Aš galėjau įterpti į šia knyga įvairiu dokumentu kopijos įrodančius, kad tai apie ką aš rašau yra tiesa. Rašytoja Anne Applebaum „Gulago istorija“ aprašo istorinius faktus nusikalstomos veikos vykdymą buvusioje Sovietu Sąjungoje. Pagal gyvu liudytoju apklausa minėtoje knygoje aprašomas vienas įvykis: - „Naktimis NKVD suimdavo eiline šeima ir tokia šeima dingdavo NKVD rūsiuose. Mes patįs save ramindavome, kad gal suimti mūsų kaimynai darę nusikaltimus. Šiam atvejui viena rusu rašytoje pasakę fraze, - „Mums senei visiems reikia suprasti, kad suėmimui nereikia priežasčių. Pakanka, kad yra žmonių, kurios galima suimti“. Dabartine Lietuvoje situacija lygei tokę pati aiški, kaip ir Sovietmečio laikais. Pakanka, kad valstybėje yra piliečiu kurios galima nuteisti.

 

Nuo 2010 metu birželio mėnesio aš sistemingai siusdavau savo Pareiškimus prieš Lietuva Europos žmogaus teisių teismui (toliau – EŽTT), leisdamas sistemai matyti mano žingsnius. Visa tai kas aprašoma šioje knygoje. Visa tai aš siunčiau EŽTT. Kadangi JIE man paruodė, kad mano skundai neišeina iš įkalinimo įstaigų. Aš radau kitus būdus ir laisvėje mano gautus laiškus persiusdavo iš Lietuvos pašto skyriaus. Visi laiškai buvo siunčiami registruotu paštų, kas ateityje leistu susekti pėdsakus, jei tokę laiškai dingtų bet JIE man įkliuvo dėl ko JIE ryžosi į kraštutinumus. Tik 2016 metu vasario mėnesi laisvėje buvo gautas laiškas iš EŽTT, kurio nurodo, kad neva teismas man gražina dokumentus, kurios aš pridėjau prie savo Pareiškimo. Tai pilnas absurdas. Aiškinamieji raštai nurodo, kad visi dokumentai bus sunaikinti EŽTT dėl ko siūloma sau pasilikti tokiu dokumentu kopijos. Taigi viena iš šios sistemos daliu palūžo ir pateikė man reikalingus dokumentus, kad aš laisvėje įrodyčiau, kad nei vienas mano skundas iš Lietuvos pašto skyriaus neišėjo pagal nurodyta adresą. Taigi JIE pakibo ant mano kabliuko nes aš sakiau, kad EŽTT manęs nedomina bet JIE per daug kvaili, kad patįs suvoktu, - kas iš tikrųjų mane domino nes aš JIEMS nesakiau visu savo siekių. Štai trimatės įtakos erdves veikimo sfera. Apžioti mane gebėtu tik tas, kuris turėtu 500 IQ pagal dabartine matavimo skale. Aš nekalbu apie skaičiavimo galimybių ribas. Aš kalbu apie protavimo mąstymo ribas. Taigi aš buvau, esu ir busiu. Aš nesiruošiau beždžionėms įrodinėti savęs nes jie to ir sekę, man linksminant savo kankintojus, jiems iš tokių veiksnių džiūgaujant.

Atsižvelgiant į tai ką JIE bandė padaryti su manimi. Aš jau senei turėjau būti negyvas nes į JŲ planus neįeidavo tas aspektas, kad aš išeinu į laisvę su savimi įsinešdamas visa tai, ką JIE bandė nuslėpti. Vėliau JIE pakeitė norą mane nužudyti į sieki pasuodinti mane į beprotnami, neva tenai JIE liais man save parodyti nes dingti man nėra kur. Tam aš leisdavau sau daryti klaidas, kad JIE tokias klaidas matytu ir dirbtų toje erdvėje, tai man sukurdavo sąlygos sekti jų veiksniams priešnodžius. Aš neivertinau kai kitu daliku dėl kurių man teko patirti kitoki kelia nei ta, kuri aš prajėjau laisvės atėmimo vietosia. Po 12-kos metu lasvės atėmimo aš nuvikau į Ispanija, kur iviko pasikesinimas į mano gyvibe (apie tai veliau) ir man teko susidurti su darr didesniu žmonijos priešu nei kalėjimas.

Šioje knygoje (kuri daugiau panaši į vadovėli padedanti išvengti susidūrimo su Lietuvos valstybės vykdoma nusikalstama veika) yra „tik“ faktai, pagristi įvairiais įrodomais, kuriu šį pabaisa negales paneigti. Kodėl aš liginu Lietuvos valstybės politika su Sovietu Sąjungos metodais? Lietuvos valdžia pasijime sau tai, kas geriausiai buvo Sovietu Sąjungoje ir dabartines Kinijos metodika, kuri naikina disidentus. Kam Lietuvos valstybei to reikia? Visus atsakymus surasite šiame veikale. Dėję šis vienas iš mano kūrinių nebus spausdinamas Lietuvoje man dalyvaujant tokioje veikloje nes JIE sumanus ir sieks naujai mane įkalinti, neva dėl šioje knygoje pateikto melo, pvz., aš teigiu, kad Lietuvos politikai sieke mane neutralizuoti. JIE gali mane apkaltinti ir valstybės valdymo dezorganizavime ir pan.

 

Autorius:                                                                 Vitalijus Kuznecovas  2012 m. – 2020 m.                                 

 

                                                                                                                               

 

                                                                                                                                              

 

 

1. Ar visi mes žinome kokioje valstybėje gyvename.......................3-7

2. Bylos uždarymas, teismo procesas............................................8-13

3. Kalėjimai................................................................................14-21

4. Pataisos namai........................................................................22-25

5. Apie Marijampolės pataisos namus...........................................26-39

6. Apie gydymą laisvės atėmimo vietose......................................40-43

7. Nuobaudos..............................................................................44-50

8. Kitos problemos.....................................................................51-71

9. Ką daryti Lietuvos piliečiui, jei jis turi idėjų............................72-88

10. Utopija ar socializmas pagal Krišna......................................89-92

11. Socializmas pagal Krišna........................................................93-94

12. Socialinis aprupinimas..........................................................95-101

13. Meile ir Alfa.......................................................................102-112

14. Konstitucijos modelis..........................................................113-148

15. Šis skyrius apie Europos Sąjunga, kurioje aš

norėjau apginti žmonių teisės ir   laisvės..................................108-111

 

16.T rumpai apie Vokietijos kalėjimus.........111-112

 

17. Apie gyvenamąja vieta Vokietijoje.......113

 

18. Apie darbą.........113-114

 

 

Aš gimiau 1979 metais. Paragavau Sovietmečio. Bandžiau suprasti naujas Lietuvos reformos, kurios paaiškėjo dar mokykloje. Šiandien mokytojai drąsiau kalba apie Lietuvos valstybės tikslus ir galimus rezultatus, jei mūsų valstybe taip ir toliau intensyviai leis į mokslo vadovėlius melą, kuris keičia Lietuvos istorine praeiti. Ar jus žinojote, kad tiesa yra ta, kuria pateikia neginčijami autoritetai visai visuminei? Teisinga nuomone yra ta, kure teigia stipresnieji, arba kas pirmas tokia nuomone suformavo. Liko paminėti dar svarbu reiškinį apie tiesa. – Kur dingsta tie, kurie nenori sutikti su Valstybės vykdomu melu? Sovietu laikais apie tai buvo lengva atsakyti. Tokius žmonės vadindavome DISIDENTAIS.

Jeigu aš rašyčiau romaną, tai smulkmeniškai aprašyčiau savo biografija. Bet mano tikslai yra kitokie. Man reikalinga tiesa. Aš už tiesa šiandien ir čia pasiryžęs numirti. Gal nevisiems skaitytojams tai bus protu priimta, nes ir aukštasis išsilavinimas ne kiekvienam yra prieinamas. Tiesa, o kodėl lietuvei, t.y. valdžios vykdytojai panaikino Lenino idėja, kad kiekvienas galėtu gauti nemokoma aukštąjį išsilavinimą ir panašius dalykus? Atsakau klausimu: – Ar protaujanti žmogų yra lengva suvaldyti? Kad sauja nusikaltėliu galėtu sau patogiai gyventi, jiems būtinas pastovus pajamu šaltinis. Kur toki gauti kada valstybe skursta? Tai žemiau aš ir pateiksiu visus atsakymus.

 

2002 metais man įsiminę A. Brazausko fraze į žurnalistu užduota klausima (gerb., ponas pirmininke. Kaip Lietuva spręs šia problema?), kai buvo aptarinėjama apie kova su Lietuvos organizuotu nusikalstamumu paplitusiu to metu po visa Europa. A. Brazauskas atsake, kad – ką reikęs, ta ir darysime. Jeigu jūsų atmintis neišblėso, prisiminkite kelintais metais keitęsi LR BK, BPK ir BVK. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr.V111-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr.1Х-785, ir Bausmių vykdymo kodekso patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr.1Х-994 įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas 2002 m. spalio 29 d. Nr. 1Х-1162 kurio 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiti įstatymai ir teisės aktai galioja Lietuvos Respublikoje iki naujo Baudžiamojo kodekso, naujo Baudžiamojo proceso kodekso ir naujo Bausmių vykdymo kodekso įsigaliojimo, galioja tiek, kiek neprieštarauja naujiesiems kodeksams. Ši įstatymą aš vadinu Lietuvos valstybės atkūrimo pradžia. Kiek iš jūsų suvokia įstatymo raide, jau nekalbant apie Įstatymo dvasia. Taigi kiek mano tautiečiu, jiems prireikus gali remtis senu įstatymu galiojančiomis normomis? O gal netgi, - kiek advokatu realiai galėtu pilna apimtimi, kvalifikuotai pritaikyti Lietuvoje galiojančius įstatymus. Jus manote Europai tai nėra žinoma? Pati Europa ir skatino kova su Lietuviškais nusikaltėliais. Tik Europa nemanę, kad Valdžios vykdytojai sukurs antra Gulagą. Bet ir pačiai Europos sąjungai labai patogu leisti sukurti nedoreliams veiksnius dėl kuriu vėliau galima nubausti ar tokios sąlygos padėtu išlaikyti reikalinga represyvine sąlyga. pažvelkite į realia tiesa. Mūsų stebuklinga ES mumis mokino tolerantiškai elgtis su kitomis valstybės bet kai reikalas suaktyvėjo. Tai ES paruodė visiškai kitokį veidą. Aš kalbu apie karu iššaukta milijonine migracija iš islamo valstybių. Įdomu tai, kad iki tokio momento buvo pranašauta apie armakedona. Visi mane, kad tai įvyks pagal Holivudo scenarijų. Dėję ne. Armagedonas nereiškia, kad išniks mūsų planeta. Tai liečia išskirtinių Tautų. Islamas keis Vakaru civilizacija. Stebėkite – kaip aršiai islamistai reikalauja iš kitu asmenų perimti jų papročius. Mano nuomone, kad taip jie elgesį tik dėl asmeninio dvasinio neišsivisimo. Karane nėra pateiktos dvasines sandoros, kuri taptu objektyviu teiginiu konceptualiniais galutiniais aspektais. Taigi karano strategine koncepcija nėra absoliutus dvasingumo garantas. Mes taigi šiandien tapome logistai. Jei yra pražiurimu vietų keliančiu dvejones ir neturinčiu argumentuotos logikos. Tai tokę teiginiai negali butu priimami pilna apimtimi.

 

Neteisinga būtu kalbėti tik apie viena valstybės pusę, visai neaptarinėjant kitus trūkumus. Taigi, kad nauji sukurti gulagą Lietuvoje, pirma valstybėje reikėjo sukurti tinkamą teisine sistema, kad teisėtais būdais pritaikyti represija (įstatymu vykdymas taikant baudžiamąja atsakomybė). Pavyzdžiui 2008 metais buvęs teisingumo ministras Babuška slaptu tarnybiniu raštu įpareigojo Lietuvos Respublikos teismus ginti tik Valstybės interesus.

2012 m. aš parašiau, kad –„Dėję tai valstybine paslaptis ir šis dokumentas yra tik vienas kurio aš nematęs. Šia valstybės paslaptį niekados negales atskleisti ir teisėje N. Venskienę. Bet toksai raštas yra ir jeigu, netgi koks nors teisėjas ar seimo narys noręs siekti asmeniniu interesu reikalaudamas pripažinimo, kad Lietuvos valstybe pažeidę jo teisės ar laisvės. Lietuvos teismai priims šališka sprendimą nors tokę asmenis esą nukentėję dėl Valstybės neteisingos veiklos“.

 

Šiandien aš atlieku bausme Lietuvoje laisves atėmimo vietose jau 12 metus ir niekaip negaliu suprasti priežasties dėl kurios aš esu nuteistas. Nesigilinant į mano biografija aš buvau nuteistas dėl to, kad atsisakiau bendradarbiauti su valstybės teisėsauga. Lietuvos teismas nuosprendyje nurodo, kad atkreiptinas dėmėsis, jog kaltinamasis atsisakę duoti ikiteisminio tyrimo metu parodimus ir juos davę tik susipažinus su bendrininko parodimais. Aš pasinaudojau LR BPK 181 straipsnio norma, leidžiančia susipažinti su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodimais. Taigi dėl ko teismas toki mano elgęsi vertina kaip neigiamus. Viskas velkasi mums lietuvėms iš praeities. Sovietu teismai teisdavo už žodi ir minti. Aš pasinaudojau teisėmis nustatydamos Lietuvos įstatymų, t.y. nesakiau tai, kas buvo tiesa nes nežinojau, ar tas asmuo kuri padare mano bendrininku, apšmeižia mane. Jeigu jis sakytu tiesa, tai butų nuteistas tik jis vienas nes tai jo vieno kalte. Paradoksas tame, kad teisėsauga viską žinojo. Apeliacine tvarka mano tapęs bendrininkas nuoširdžiai prisipažino, bet ir tai man nepadėjo. Bausme paliko galioti. Tai tapo didžiule nuoskauda dėl kurios aš ėmiau ieškoti tiesos šioje valstybėje. Aš ja radau, bet dėję metai yra prarasti ir man bausmes nepanaikino. Aš širdija suvokiau, kad tai Lietuvos Gulagas ir man tapo gyventi lengviau. Tai ir yra ta mano surasta tiesa.

 

Man gaila tuo senelio, mūsų buvusio politologo, kuris dėl jame esamo patriotizmo esą parašęs keletą knygų nurodant Lietuvos politini gyvenimą. Tas žmogus žiniasklaidai pateikę paaiškinimus dėl galimo Lietuvos valstybės naujo biudžeto kūrimo. Mintis buvo aiški. Jeigu šiandien bus uždaroma Ignalina (atomine jėgaine), tai iš kur Vyriausybei gauti kita pajamu šaltini??? Jis pridūrė, kad pagal didi, Lietuvoje antras pajamu šaltinis tampa kalėjimai. Tuo metu nuteistų, kalinamų asmenų buvo apie 6000 asmenų. Šiandien 11000 tūkstančiu, ir tai tik pradžia. Viskas logiška. Įstatymo paskirtis, tiksliai nustatyti teisės pažeidimą, kadangi įstatymai nustato draudimus. Įstatymai nustato asmenų teisės ir laisvės gindami viešąjį interesą. Taigi, jeigu Lietuvoje nėra aiškaus įstatymo padedančio apginti savo pažiestas teisės, tai kokiu būdu mums piliečiams įrodyti savo nekaltumą, atsižvelgiant į visame pasaulyje susiformavusia logika, jog teismas įrodinėja asmenų kaltumą, o ne asmenis teismui įrodinėja savo nekaltumą. Minėtose naujose kodeksuose trūksta pagrindiniu teisės normų padedančiu taisyklingai apginti savo teisės interesus. Tokios normos liko sename LR BPK. Sistema yra nesudėtinga. Viskas prasideda kaip ir anksčiau, tai nuo tardymu. Šiandien nėra asmenis kankinami tokiais būdais, kokiais kankino NKVD. Gulago galimybės sumažėjo nes Lietuvėle neturi tokiu platybių, kad metu metais etapu vežioti kaltinamuosius. Bet ir šiandien tu, kuriu kelione prasideda 6:00 val. ryto Klaipėdoje, į kamera papuls tik apie 20:00 val. Bet tai nėra dar kančių galas, kameroje gali būti dar 5 ar 6 asmenis kurie laukia kol juos pakels iš karantino kameros į tranzitine kamera. Iš karantino gali iškelti ir ta pačia diena po 22:00, o šešto ryto bus nuvesti į ėtapine ir nuvežti kitur. Tokios keliones Lietuvos kaliniams kartais nesibaigia po kelerius metus ir daugiau. Pamastykite apie ta, kuris nori mėgo, valgyti, gerti. Kaliniams irgi reikia praustis ir skalbtis. Bet tai smulkmena nes valstybėje kalėjimuose būna kolaborantu, kurie dėl narkotiku dozes dirba pareigūnų naudai, t.y. sąmoningai ieško priežasčių prisikabinti prie tam tikru kaliniu. Psichologinis smurtavimas labai efektyvus. Jeigu kilo konfliktas tarp kaliniu, pareigūnai būtinai tai išnaudos. Tai nėra taikoma visiems. Tik išskirtiniams asmenims nes sistema būtina saugoti tol, kol ji neša vaisiu. Kas tokę kolaborantai? Tie, kurie buvo nusikaltėliai, ir tokius prokurorai pričiupo rimtai, ir tokiems pagal LR BK taikoma norma“ bendradarbiavimas“. Jie bendradarbiauja ikiteisminio tyrimo metu ir vėliau bausmes atlikimo metu (Pavartykite BK kuris galioje šiandien. Jame atsirado daug patogiu teisės normų, leidžiančiu minimiems asmenims kurti sau palankias baudžiamosios atsakomybes sąlygos. Apie tai aš dar grįšiu). Kiti kolaboravę asmenis daugiausiai būna narkomanai. Tokius asmenis lengva nelaisvėje bausti, nes jie nuolat vartoje narkotikus, kuriu vartoti draudžia įstatymas bet narkomanas nenori jiems atsispirti bei pareigūnai tokiems gali leisti vartoti narkotikus suprantamai, kad jie veiks Pataisos namu administracijos naudai. Man dažnai kyla klausimas. Jeigu slaptu liudytoju pagalba laisvėje valstybe gali nuteisti narkotiku prekiautojus. Tai kodėl jų niekas neteisę laisves atėmimo vietose tu pačiu slaptųjų liudytoju pagalba (to pačio modeliu). Aš teigiu, kad jeigu laisves atėmimo vietose nebeliks narkotiku, tai nustos veikti Lietuvos Gulagas. Apie tai vėliau. Dabar man norisi pasakoti apie tardymą ir ikiteismini tyrimą. Būdamas nelaisvėje aš buvau nuteistas dėl to, kad prikroviau skundais Lietuvos administracinius teismus. Pataisos namu pareigūnams reikėjo mane būtinai perkelti į kitus Pataisos namus, tokiu būdu, kad kitiems nuteistiesiems nekiltu noras irgi parašyti koki skunda dėl valdžios įstaigų neteisėtos darbo veiklos. Aš kaip visi pirma karta teisti asmenis, buvau nugabentas į Pravieniškių pataisos namus kur atlieka bausme asmenis pirma karta teisti ir tokiems asmenims Pataisos namuose valstybe labiausiai kuria nepakenčiamas bausmes atlikimo sąlygos. Tai ir buitini gyvenimą ir teisėta valstybės valdžios taikoma represija ir psichologinis smurtavimas tarp nuteistųjų.

 

Bausme prasideda nuo tardymo. Kokie dabar jie pas mumis? Matant kaip pasikeitę tardymo schema, man lieka sutikti, kad šiandien retai kada tyrėjai smurtauja. Šis sadizmas pagaliau lietuviu gyvenime išniko. Įmbicilų elgęsi pakeitę LR Valstybės vidaus politika. Šiandien visa valstybe esą suinteresuota, kad Lietuvoje butu daug nuteistųjų. Anksčiau kaliniai irgi buvo reikalingi bet kitais tikslais. Anksčiau zekai mišką pjovę, o šiandien pakanka, ko didesnio nuteistųjų skaičiaus. Visi turi darbo, ir teisėjai, ir tyrėjai, kartu su prokurorais, o kad jų, mes nusikaltėliai, t.y. Lietuvos piliečiai nepapirktume. Tokiems asmenims darbas labai gerai apmokomas, nekalbant apie įvairias privilegijas ir trigubai sutrumpinta darbo stažo terminą. Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad lig ir nieko ypatingo ar keisto bet mano mąstymu tai tikras gudravimas. Pav., LR BK 27 straipsnis ( nusikaltimų recidyvas) 1 dalis nustato, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą. LR Tarnybos Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos įstatymas nustato, kad pareigūnai dirba pavojingomis darbo sąlygomis, ir kad viena tarnybos diena, prilygsta trims tarnybos dienoms. Yra pavojingi recidyvai, dėl ko pareigūnams tampa pavojingai dirbti. Kas pavojingesnis: asmuo tris kartus pavogęs bulves iš namo rūsio, ar po keliu maniakas, nuteistas kalėti iki gyvos galvos, nors jo teistumas buvo pirmas? Logikos nebėra. Tai Sovietmečio palikimas, kai reikia iš žmogaus padaryti pabaisa, tam kure neigiama biografija. Aš nesakiau tiesos, t.y. man reikėjo pirštu parodyti į galima nusikaltimą padariusi asmenį ir mane paleistu. Kolaboravimo metodika. Valstybe savo piliečius laiko kumštyje sąlyginai, kad piliečiu nei dienos nepaliktu baime ir mintis, jog jų įstatymas negina. LR Konstitucija nustato, kad draudžiama versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius. Schema paprasta. Teisinis nihilizmas sukurią teisės sistema, atimančia iš piliečiu teisybe. Sistemos garantas, stabilumas kuri Valstybe teikę asmenims einantiems statutines pareigas. Trumpas darbo stažas, aukštos algos, ir svarbiausia viskas tai nemokamai. Aukštos pareigos priklauso nuo išsilavinimo, o tai nulemia algos apmokėjimo dydi. Mūsų valstybe labai maža, dėl to, ja ir vadina švogerių kraštu. Vienas kita dangsto, dėl to kaltu ir nelieka. Statutiniai pareigūnai atidirba tik trečdali to, ką išdirba paprasti žmones, ir tokę gauna aukštas pensijas nes tokiems pareigūnams teko dirbti pavojingomis darbo sąlygomis. Aš sutinku, kad policijos darbas rizikingas, bet nereikia patiems kurti pavojų. LR BK palikta recidyvo norma. Kam ji reikalinga? Įstatymo norma negali atsirasti be jokiu tikslu. Dėl to aš teigiu, kad recidyvas paliktas tik tam, kad kurti pavojų. Policijos darbas mums aiškus, bet kas gali pasakyti apie ką masto išgeriąs paauglys apšlapinęs Seimo rūmu kampa, ir tai pastebėjo policininkas. Kad viską tinkamai suvokti, būtina nuodugniai įsigilinti į esamos aplinkybes. Situacija aiški, dabar liko pamastyti ką darys policininkas nes tai vis dėl to Seimo rūmai, o ne WC. Ir ką darys paauglys, kurio policininkas dar nenūstate ir mano, kad tai esą pavojingas recidyvistas. Pagal save, aš bėgčiau nes nėra aišku ar mane neištrems į Sibirą. Na tai toks liko mano asmeninis mentalitetas nes aš augau Sovietmečio laikais. Dabartinis jaunimas irgi puikiai pažįsta policininkus. Tai manau, kad ir šiandien prasikaltėliai bėga nuo policijos. O ką darys policininkas matydamas, kad nuo jo bėga pažeidėjas kuris policininkui stebint, paniekino Lietuva. Ar policininkai visi esą sportininkai ir labai greitai bėgioja? Manau, kad šiandien mažai kas sportuoja ir policininkas tikriausiai nepavyktu pasivyti pažeidėja, bet taigi ji pagauti būtina nes pažiestas LR ATPK ir asmuo privalo išpirkti savo kalte.

Kas šiandien man galėtu atsakyti, kiek policija nušovę paaugliu nes jie bėgo nuo policininku? Ką gins teismas jeigu policininkas nušautu vaiką? Aš iš patirties sakau, kad nužudytąjį, Lietuvos teismas dar ir po mirties nuteistu, jei iš jo tęvu (globotiniu) priteistu bauda dėl Lietuvos valstybės paniekinimo. Ar jus manote, kad teismas nubaus policininką nuo kurio bėgo paauglys? Policininką pati Valstybe įpareigojo šaudyti, dėl to aš visuomet sakau, kad asmuo kuriam teismas paskyrę administracini areštą nors viena para. Toksai asmuo gavo mirties nuosprendi nes jam bėgant pareigūnai į ji šaus. Tai kas dirba pavojingomis darbo sąlygomis? Aš sakau, kad pavojus kyla iš pačio įstatymo, kuris tapo neveiksmingas ir pavojingas visuomenei. Analogija atsiranda visur. Pav., Europos direktyva nustato privalomąsias laikymo sąlygos vištoms ir kas atsitinka. Verslininkai nesveikai sukelia kiaušiniu produktams kainuos motyvuojant, kad vykdydami direktyva vištoms tapo prabangu gyventi. Šiandien kaliniai gyvena nepakenčiamomis kalinimo sąlygomis ir pareigūnų niekas nebaudžia. Aš suprantu, kad vištos Valstybei rūpi labiau. Norėčiau aš pažvelgti į akis tam mokslininkui, kuris nūstate, kad vištoms kyla nepatogumai ir depresija jei vištos neturi pakankamos erdves. Krišna sake, kad vištos neturi proto, kad mąstyti taip, kaip ta gali daryti kates ar pelės. Aš nesuprantu kodėl vištos pačios buriuojasi į grupelės, gal tai jų tokia prigimtis. Noriu pasakyti tai, kad Lietuvoje žmogaus gyvybe vertinama mažiau nei gyvūnu. Kodėl taip yra?

Tokiais palyginimais aš bandau skaitytoja atvesti ligi svarbesniųjų dalyku apie kurios jam tiesiog būtina pamastyti. Jei bėgs gyvūnas, tai ar į ji šaus policininkas nors šuva irgi apšlapino Seimo rūmus? Vienu atveju įstatymas gina socialini gyvenimą, o kitu prilygsta lig absurdo dėlei. Karta man kilo mintis: „- Kiek prireiktu kvailam žmogui laiko suprasti, jog jis esą kvailas?“ Žmogiškasis faktorius nurodo, kad mes žmones klystame, ir mūsų klaidos atsikartoje mūsų darbuose. Taigi ar visi Lietuvos įstatymai yra tobuli? Kur įstatyme bus tobulumas? Aš sakau, kad tobulas įstatymas yra Dievu duotas. Kas vėliau tapo visu Valstybių Konstitucijomis.

Kalbant apie valstybe. Negalima savęs atriboti nuo sąmones, jog - „Kalinimo įstaigos yra kiekvienos valstybės veidrodis. Kaip elgiamasi su kaliniais, tokę ir vidaus politika pačioje valstybėje“.