Utopija ar socializmas pagal Krišna

Kas yra utopija? Šiandien aš matau, kad utopija, tai žmonių negebėjimas tinkamas išspręsti kilusių problemų. Šiandien žmonija išsivystę tik fiziologiškai ko negalima pasakyti apie intelektualini išsivystymą. Prieš 100 metų pasaulio mokslininkai teigė, kad dabartines jų tezes tapo teisingos ir neginčijamos. Po 50 metų mokslininkai patįs viską nuginčijo, ką iki jų buvo pažengė jų mokytojai ir naujai pareiškė, kad mokslas klydo ir šiuos dienos dabartis tai tiesa. Praėjo dar laiko ir mokslas pareiškia, kad mokslas klydo ir klys. Krišna prieš 15.000 metų paaiškino pasaulio atsiradimą ir pasakę savo Bchakti, kad šioje Brachmoja žmones seks nauju atradimu pakankamai ilga laika bet žmonija priartės prie tos ribos, kai nebeliks ko dar galima būtų atrasti nes žmones viską ištobulins iki universalios ribos ir turint žemes išteklius ar kitų planetų resursus, žmonėms nebus kur daugiau tobulinti nes materialus pasaulis turi ribas. Tik Krišna paaiškino religijos tikslo būtinumą ir papasakojo kokiu būdų jis stumia visa žmonių gimine į prieki ir kam reikalinga viskas tai. Tuo metų atsirado Ajurveda (mokslas apie žmogaus kūną) ir kiti smulkieji paaiškinimai apie žmogaus nervine sistema. Krišnos mokymas nusako žmogaus būsenos tris lygius. Visa tai jis suponuoja su žmogaus prigimties persikūnijimo sąlyga, paaiškindamas, kad iki žmogaus būsenos žmogaus siela pradėjo savo gyvenimą nuo pirmos būtybes, kuri atsirado materialiame pasaulėja. Tai mikrobas. Iš tokio padaro užgimusia siela inkornavosi į labiau išsivysčiusias būtybės iki pat žmogaus būties (toksai persikūnijimas vyksta šio metu iki to žemėja vyko fiziologine būtybių raida/vystymas). Ir tik dėl to žmones esą tokę skirtingi ir jų intelektualines savybės vieni kitiems nusileidžia. Taip atsitinka nes paskutine grandine iki įsikūnijimo sielai žmogaus pavidalą išeina iš gyvūnijos pasaulio, tai; plėšrus gyviai, tokę kaip tigrai, liūtai, žiurkės, vilkai, pelės, lokis ir kiti šiltakraujai plėšrus padarai. Yra ir kiti padarai kure tampa paskutine išsivystymo grandis gyvūnijos pasaulyje leidžiančia persikūnyti žmogaus pavidalu. Tai beždžionių ivairibe. Visi kiti padarai tampa priemone vistytis sielai kurioje pasilieka gyvūnijos pasaulio veiklos pėdsakai. Krišna sako, kad karma stūmę jumis pas Mane ir nėra jokios būtybes kuri galiausiai nepasieks mano buveinės. Krišna žmogaus kūną pavadino Šventykla, kurioje jo Siela, ir žmogus naudodamasis protavimo galia sugeba mąstyti ir pasiekia tokia protavimo riba, kuri jam laidžia suvokti Dievo būti. Aš nemanau, kad yra mokslininku kurie sugebėjo ar sugebėtu šimpanzei išaiškinti Dievo būti ir dėl to žmogaus pavidalas (universali priemone) tapo vieta, leidžianti suvokti Dievo būti mirštant ir naujai atgimus žmogaus pavidale. Toksai Sielos raidos vystymosi kelias nulemia, kad pirmutinių atgimimu žmogaus kūne, naujai sukurtame žmoguje esą daug tu veiksniu, kurie padėdavo išgyventi padarams gyvūnijos pasaulėja. Žvėriškumas ilgai lieka žmoguje ir atgimimas leidžia Sielai suprasti, kad jis esą Žmogus, ir tokios aplinkybės tampa priežastis dėl kurios esą intelektualine nelygybe. Kad ištaisyti tokę nelygybe Krišna nusako Vedantose žmonių būsenas, tai: Tamas, Radžas ir Satva. Tamas priskiriamas prie tu žmonių, kurių Sielos persikūnijo iš gyvūnijos pasaulio į žmonių pasauli. Radžas tampa vidurkiu tarp gyvūnijos pasaulio ir žmogaus tobulumo ribos. Satva paaiškinama, kad tokę žmones esą pilni gėrio, nuoširdumo ir dvasingumo. Tokę žmones esą intelektualai, jie iš savo prigimties siekia gėrio ne savo naudai, o visos žmonijos labui. Tokia būsena ir yra paskutine Sielos išsivystymo grandine prieš paliekant materialųjį pasauli. Grįžtant į netolima praeiti baisu prisiminti koki socializmą bandę sukurti žmones. Karlas Marksas ir Fridrichas Engelsas paraše savo samprotavimus kuriose teigiama, kad mūsų pasaulio gerove galima pasiekti tik jeigu žmonija kurs ir plės pramone. Pramone padidinome. Oro, vandens, neužterštos žemes faktiškai nebeliko. Rūgšties lietus mūsų pasaulija jau senei nieko nebestebina. Ką daryti? Štai čia slypi Dievo galia. Krišna mums nurodę, kad visi mes esame Dievo kurinei. Tai ir mikrobai ir augalai, vabzdžiai ar kiti padarai. Viešpats sukuria žmogų pagal savo atvaizdą, ir žmonių gimine turiu savyje Dieviškąjį pradą ir veikia iš Dieviškosios galios bandydami kurti ir tobulinti bet žmonija nepasiekia tokia tobulumo riba, kuri slypi Dievo veikaluose. Gal gana griauti šį pasauli, jis taigi nėra blogas. Tai tik dėl žmonių nesuvokimo atsiranda tokios bėdos kurių galima būti lengvai išvengti. Krišna pasakę, kad Dievas liepdavo aukoti jam gyvūnus, kadangi žmonių gimine buvo ištroškusia kraujo. Evoliucijos vystymosi raida pernešią visus praktikinius įgūdžius, kurios siela gaudavo vystydamasi įvairiose padaruose.

Kai šis pasaulis dar buvo kuriamas ir Dievui pratinant žmonių gimine prie Jo būties. Viešpats liepdavo aukoti Jam gyvūnus. Tokios aplinkybes sukuria sąlyga atsirasti dvasinio išpažinimo kultui. Tokiu nesudėtingu būdų žmonių gimine buvo pratinama mąstyti apie Dievą. Vėliau Viešpats atėjo ir pasakę, kad pagonių metas pasibaigę ir Jis nuo šiol mokins žmonių gimine melstis Dievui, kad kiekvienas galėtu nevaržomai pasiekti Ji greičiau nei karma nustums žmogų iki Dievo būties susivokimo. Dvasinime gyvenime esą mokytojai ir mokiniai. Klausimas, - Ar asmuo nepažįstantis kelio lyg Dievo gali būti mokytojų, ar visdelto jis esą mokinis? Taip ir Valstybės gyvenime mokytojų negali būti tas asmuo, kuris nesugeba veikti žmonijos naudai. Pagal savo prigimti žmogus ateina į ši pasauli turint tam tikra intelekto koeficiento riba, kuria jis dar išvisto gyvavimo metų. Taigi jeigu aukštas intelekto koeficientas suteikė žmogui dvasiškumo ir toksai žmogus veikė visos žmonijos labui. Kodėl tokius asmenis nestatyti valstybės valdyme. Kodėl mes nesukuriame sąlygų priimti į darbą valstybei valdyti tik tuos, kurie veiks iš prigimties, o ne iš principu ar siekiant materialiu vertybių. Šiandien parlamentaru gali tapti bet kas, kas turi aukštąjį išsilavinimą. Tokę mūsų dabartine Konstitucija. O kiek tu dabartinių Seimo narių veikė iš prigimties? Man kartais atrodo, kad jų tenai išviso nebėra. E. Einšteinas esąs pasakęs, kad logika nuveda nuo taško „A“ iki taško „B“, o vaizduote visur. Jis pasakę, kad jis žino, kad Dievas yra. Kiek tasai žmogus esą padaręs visos žmonijos labui? Kodėl būtent tik tokę žmones nestovi valstybės valdyme? Tik tokę asmenis veikia iš savo prigimties nes tokius valdo pats Viešpats, kadangi tokę žmones esą arčiau galutinio tikslo. Visi likusieji žmones ims veikti pagal savo prigimti. Šiandien lietuvei smerkia Sovietmeti. Ir aš nematau nieko doro tuometiniame gyvenime. Bet tais laikais aktorei buvo tik talentingi žmonės ir jie tikrai nedainuodavo pagal fonograma. Mokslininkas turėjo pakankamai žinių, kad stumti mokinius į prieki. Tik valstybės valdyme buvo chaosas nes sąjunga Valde kas norėjo ir tai įtakavo sadizmo atsiradimui, kadagį valdę tie, kurie buvo Tamo ar Radžo atgimimo būsenoje. Tokę žmones savyje turi daugiau materialaus pasaulio taisyklių nes būdami tigrais (ar kitais plėšriais gyvūnais) ar liūtais, jie įpratę sugauti ir sudoruoti grobi. Jie esą karei, o ne valdytojai. Kad valdyti, būtina savyje turėti Dvasiškumo ir tik tada žmones nesiekia sau materialines naudos. Jie veiks Tautos ir pasaulio labui. Jie kurs tik tą, kas teiks žmonijai nauda ir geri. Kokių būdų būtų galima susisteminti tokius santykius kuriančius valstybės valdymą vykdytojų dalyvius, pagal jų prigimtines sąlygos? Manyčiau, kad prie aukštojo išsilavinimo, turėtų būti papildomas reikalavimas nustatantis sąlyga asmenims gauti pažyma įrodančia tokių asmenų intelekto koeficientą riba. Šiandien aš matau, kad mūsų pasaulio valstybių esantis įstatymai neviršija 135 balu intelekto koeficiento. LR Konstitucija nustato, kad parlamentine veikla yra įstatymo leidėjo prerogatyva. Logiškai siekiant tikslumo įstatymo raides vykdymui gaunasi, kad parlamentaru intelektas tūri būti daugiau nei 130 balų intelekto koeficiento siekianti ribą tam, kad įstatymų leidėjai galėtų tinkamai keisti, taisyti valstybėje galiojančius įstatymus ir t.t.. Šiandien gaunasi, kad parlamentaras turi aukštąjį išsilavinimą bet neturi jokių prigimtinių gabumų dirbti parlamentini darbą, bei kai kurie parlamentarai neturi ir tinkamo intelekto koeficiento, kad tinkamai suvokti įstatymo normą ir priimti galutini sprendimą (asmenine nuomone) dėl įstatymo keitimo, pildymo ar naujai siūloma įstatymo projekto. Aš asmeniškai nesutinku su to, kad įstatymo leidėjas turi žema intelekto koeficientą bala nes tai jam trukdo įgyvendinti mano (piliečio) teisės interesus. Parlamentinėje veikloje negali būti jokio Leninizmo. Nei virėja ar skalbėja (kalbama tik iš IQ ribu) neturi prigimtinių gabumų kurti įstatymus. Tokę žmones nesugeba suprasti įstatymo svarba ir tikslus, kas kliudo tinkamai kurti, keisti ar pildyti įstatymus.

 

Žemiau valdančiuoju turi stoti į tarnyba asmenis vidutinio intelekto koeficiento. Tai teisėjai, ministrai, įstaigų vadovai ir jų pavaduotojai, t.y. asmenis sugebantis tinkamai suprasti problema ir kilusia problema išspręsti, tiesiogiai pritaikydami Valstybės nacionalinius įstatymus. Mano nuomone aukštasis išsilavinimas, tai dokumentas leidžiantis gauti darbą konkrečioje įstaigoje, o ne priemone valdyti ir kontroliuoti asmenų grupes. Pirmoje vietoje turi būti akcentuojamas žmogaus gebėjimas mąstyti ir tinkamai įgyvendinti savo proto galia ir tik po to, atsižvelgiama į turima išsilavinimą. Savaime suprantamai, kad dokumentu teikimas į valstybės tarnyba gali būti tik turint aukštąjį išsilavinimą bet aš kalbu apie žmogaus prigimti. Tam, kad pasieki tinkamo valdymo, būtina įsteigti institutą gebanti nustatyti asmenų protavimo lygi. Tai taptu įprasta procedūra, kaip ir mokyklos egzaminai. Intelekto koeficiento riba būtų sekama nuo mokyklos laiku ir aukštesniojo intelekto koeficiento vaikai būtų skirstomi į atskiras grupes. Kam tuo reikia? Nemanau, kad su manimi kas nors noręs ginčytis dėl priežasties, jog socialinėje asmenų grupėje žmones sekia kitu asmenų pavyzdžių. Jie ima elgtis taip, kaip ta daro dauguma kitų žmonių. Krišna, Buda tokius veiksnius paaiškina, kaip atsirandančia sąlyga žmonių Sielos energetinio sąryšio. Žmonių energetine galia yra tokę didele, kad vieno žmogaus nuomone perima ir kiti asmenis. Taigi aukštesniojo intelekto koeficiento vaikai skirstomi į atskiras grupes tik tam, kad jų energetinis lygis susipintų su tokiais pačiais vaikais kaip ir jie. Jeigu grupėje atsiras silpnesni vaikai, tai didesne vaiku dalis lig trauks juos į prieki kartų su savimi. Bet jeigu gausis, kad pora intelektualu atsiras tarp daugumos asmenų, kurių protavimo riba bus žymei mažesne. Tokiu atvejų intelektualai bus nuslopinami ir kiti asmenis neleis jiems vistytis toliau. Toksai pavyzdįs esą visur. Visi intelektualai esą atsiskyrėliai. Jie nuolat slapstosi nuo žmonių nes instiktivei jaučia, kad jiems trukdo kiti žmones nors tokius už rankos niekas ne tampo.

Šiandien aš pateikiau atsakymus į šiuos klausimus. Kiekvienas sutiks su tuo, kad žmogus jausis gerai tuo atvejų, kada jis sukurs sau tinkama aura (aplinka). Rytų dvasinis mokymas nurodo į tai, kad jeigu žmogus nori pasiekti dvasini išsilaisvinimą. Jam būtina tapti atsiskyrėlių ir pakilti aukštai į kalnus. Tik tokiu būdų galima pasiekti išsivadavimą nuo materialumo. Aš siūlau skaitytojui pačiam ieškoti logikos, tam pateikdamas savo ir religinius samprotavimus.

 

       Akcentuojant ši skirsni norėčiau dadurti, kad žmonių praeitis, jiems raktas į ateiti. Daug yra paslapčių, bet gal tai tik nesuprasti reiškiniai. Viešpats nesiektu kurti slėpiniu, kad jo vaikai suktu sau galvas. Jo išmintis kuria paprastas, lengvai suvokiamas sąlygos. Tik jo kurinis nuolatos sau sukuria slėpinius, vėliau sau sukant galva dėl tokiu slėpiniu iššifravimo. Skirsnio pavadinimas nukreipia į apmąstymus, - kaip sukurti tobulesni pasauli, taikant tokio pasaulio esamus principus. Jei žmones suvoks, kad jie gali pasiskirstyti atsižvelgiant į protu ribas. Manau, kad tobulėjimo forma pagreitėtu žymei sparčiau. Valdininku atranka turi būti ypatinga. Tik nuo jų priklauso žmonių gerove. Taigi sukurkime IQ matavimo specifika ir nusakom darboviečių kategorijos į kurias gali būti teikiami asmenis, tenkinantis Tautos lūkesčius.