Konstitucines normos kilusios iš žmogaus prigimtinių teisių

MEILE IR ALFA

- Kiek tu surašai baltu lapu?

- Aš jų neskaičiuoju, lengviau būtų jos sverti.

- Ko tu toks paniuręs?

- Man kartais norisi pabėgti į vienuolyną.

- Turbūt tu nori savo ašaromis graudinti vienuolio šaltas sienas?

- O kiek žmonių mane čia supranta?

- Pripažink, kad tu labai nori rasti moterį su kuria galėtum praleisti visa gyvenimą.

- Atstok. Kam tu trauki mane už liežuvio? Bojetijui padėjo Filosofijos paguoda, F. Nyčei Zaratustra, o tu man padedi? Pasaulis sukurtas taip, kad moterys pildo vyrą, o vyras moterį. Tai Alfos esme. Šiame pasaulyje bakterijos atsiranda su tikslu.

- Tu man sakai, kad viskas kas čia yra, tau viskas patinka?

- Tu kabi apie karą?

- Karą! Karas tai žmonių primityvumas. Žmones miršta kare nes jie nesugeba tinkamai išspręsti kilusiu problemų.

- Palauk. Jeigu kažkurie niekšai užpuolę kita tauta ir juos pavertę vergais, tai tokę turi užkariautojams vergauti? Tu nori pasikalbėti, tai aš turiu pakankamai laiko. Tęskime.

- Pirmiausiai be tikslo nebus ir karo, o puolimo metu miršta daug žmonių. Tokių būdų mažinamas tautos skaičius, kas savaime suprantamai pasipriešinimas mažes.

- Tu man sakai, kad žmogus žmogų žudo dėl naudos sau?

- Nauda ir pigi darbo jėga.

- Aš nesuprantu kuom skyręsi žmones nuo gyvūnų? Gyvūnų puolimas man aiškesnis, jie siekia žudyti, kad išgyventi. O žmones žudo dėl to, kas jiems nepriklauso. Jeigu karai vyksta dėl materialinių vertybių, tai man neaišku kaip žmogus gali siekti jų nes jis pats esą materija?

- Taip tu visiškai teisus. Gyvūnijos pasaulėja galima įžvelgti harmonija. Gyvūnai žudo tik tam, kad išgyventi, o žmogus siekia materialiu vertybių nepaisydamas kitu asmenų gyvybių.

- Tu lig šaipaisi iš jų.

- Aš nesišaipau tik noriu, kad tu tinkamai viską suprastum dėl to ir naudoju sarkazmą. Tu negirdi tai ką aš tau sakau. Žmones nenori mąstyti. Jeigu žmones imtu naudoti savo protą, tai jie tuč tojau nustotu tai daryti. Prisimink, tu pats kalbėjai apie meile.

- Tu nori pasakyti, kad viena tauta gali atsiprašyti kitos ir anie atiduos visus savo turtus ir žemes išteklius?

- Tu mane bandai mėgdžioti? Kokios tautos? Iš kur juos atsirado? Kuri yra tavo tauta?

- Kaip kokios tautos! Yra juodi, balti, geltoni, raini, raudoni. Jų yra dag ir jie visi skirtingi.

- Tu vėl apie materija. Pasakyk man ar iš jų nors vienas mate save be savo kaulu? Kiekvienas iš jų žino kad turi siela, bet ne kiekvienas nori ją pamatyti.

- Nekalbėk kaip Buda.

- O ką Buda esą pasakęs blogo?

- Ne, aš ne tai turėjau omenyje. Buda teisus. Jis pirmas pasakę, kad kas nori nušvisti toksai tikrai tą pasieks.

- Štai mes turime bendra nuomone. Tegul žmones pradžioje pirmiau aplinkui apsidairo, pamąsto, kas jie esą ir kokiu tikslu jie esą čia ir ko jie siekia.

- Cha. Tai žino kiekvienas. Visi iki vieno siekia turtų ir po mirties pasiekti Dievą.

- Ką tų darysi su tais turtais?

- Nupirksiu viską, ką tik panorėsiu.

- Ir meile?

- Aš moterį apdovanosiu deimantais ir jį mane pamils.

- Tu aklas ar šaipaisi iš manęs? Tų gali nupirkti tik materija, tai moters kūną bet nenupirksi jos meilės. Ji mylės tavo papuošalus bet ne tave. Tokių atvejų prostitute tau bus praktiškiau nes jį nemielos, kad myli tave.

- O kam man ta meile?

- Teisingai. Mylėk savo pinigėlius, galiesi įsigyti auksini karsta, kad jame merdėtų tavo lavonas po tavo mirties. Tai kels tau pasididžiavimą visa gyvenimo trukme.

- O kam man šitas gyvenimas? Aš blogio nedarau, tai mano kelias po mirties tesus į rojų pas Kristu.

- Kristus pasakęs: - Kas atgims iš vandens ir dvasios, tik tas pasieks dangaus karalyste nes tai vienintelis kelias. Ar tu atgimęs iš naujo?

- Nesuprantu, man reikia numirti ir naujai gimti?

- Kristus pasakęs: - Kas gimę kūnų yra kūnas, kas gimę dvasia yra dvasia.

- O kas toji dvasia?

- Kristus pasakę: - Tu nežinai iš kur jį ateina ir kur jį išeina. Tu girdi jos ošima bet jos nematai.

- Aš nesuprantu, koks dar ošimas!

- Ką aš tau ir noriu paaiškinti. Kokios tautos? Jus patįs savęs nepažįstate.

- Kaip man tai suprasti?

- Turi pinigu nusipirk sau protą.

- Tu įvarei mane į kampa. Geriau paaiškink viską apie ką tų čia kalbi, jei esi toksai protingas.

- Štai nuo to aš ir pradėsiu. Tu dabar pasišaipei nes pats nesugebi tą suprasti ką kiti seniausiai esą supratę. Tu pavydi netgi dėl to, kad kiti esą protingesni nei tų esi ir dėl to pyksti ant manęs. Pyktis negali kilti iš meilės. Blogio galima nupirkti tiek, kiek panorėsi bet ir pats blogiausias gilei širdija nori milieti ir būti mylimas. Ar sutinki su manimi?

- Tu teisus, net didžiausieji tironai vaidina geri.

- Gaunasi, kad ir pats blogiausias nori būti geriu. Jei toks siekia gėrio, tai jis ir meilės trokšta. Taip buvo ir taip bus nes tokia žmonių prigimtis. Nei vienas gimęs vaikas nepažįsta blogio. Vaikai nieko nebijo nes juose nėra baimes kol jie tokius įpročius neperima iš aplinkos. Gimus, jie šypsosi, jokėsi bet nešnypšią kaip ta daro nuodingos gyvates.

- Teisingai, tik gyvatei išsiritus, jį ima šnypšti ir gelti nuodais. Toks yra gyvūnų pasaulis. Ką tik po gimimo žmogus nesugeba bėgti nuo vilko, o gimęs ėriukas tai gali.

- Žmogaus kūdikiui reikalingi žaislai, kad pažinti ši pasauli. Vaikams nereikalingi deimantai kol žmones neįkrauna į jų protus tokias taisyklės.

- Tu teisus ir aš tave pilnai palaikau. Jeigu žmones savo vaikams nekrautu beprasmiu dalyku, mūsų nauja karta tų dalykų nepažintų ir jų nebrangintų ir nekas nestotų vienas prieš kita į kova dėl žemes išteklių nes žmones tikrai rastu kitokį sprendimą.

- Pagaliau tavo protas prasiveržia reikiama kryptimi.

- Gerai aš supratau, kad žmones patįs sau į protus krauna nereikalingas naštas, tokias kaip deimantu vertinimas ir žudo vieni kitus dėl akmenų nes žmonių materialumas juose pagimdo pikti ir pavydą, o tai yra tikriausias blogis ir tenai negali būti meilės. Aš supratau, kad žmones nevertina gyvybes. Jie ją atima nors patįs nemoka atgal įkvėpti gyvybes, o deimantu galima pagaminti.

- Mano vaike. Tu viską teisingai supratai. Žmones nežino tikslu savo atsiradimo bet nesidrovėdami ima viską griauti naikinti net nesusimastydami, ar tai ką jie daro atneš žmonijai geri ar tai pagimdys tik blogi.

- Bet taigi jeigu žmonija neklystu jį neatrastu nieko naujo.

- Tu cituoji E. Einšteiną. Jis taip pat esą sakes, kad logika nuveda nuo taško „A“ iki taško „B“, o vaizduote visur bei ir jam pykinimą sukeldavo žmonių kvailumas, o ne jura.

- Gerai, tai kai dabar reiktu veikti žmonėms, kad jų darbai sietu geri, o ne blogi.

- Būtina atsikratyti blogio.

- Kaip tai atsikratyti blogio?

- Viskas kas kyla iš širdies tai gimsta iš gėrio sąlygų, tai meile. Suprask kas yra blogis ir nustok tai daryti. Pradžioje pradek nuo smulkmenų, nustok šaipytis, pamastyk apie pašaipos pasekme. Netgi tokias smulkmenas. Šiandien leisi sau šaipytis, rytoj stosi į muši dėl tu dalyku, kurie tau net nerupi. Elkis su žmonėmis taip, kaip tų nori, kad jie elgtųsi atitinkamai su tavimi. Niekados nepamiršk, kad išnaudojami tik tie, kurie esą silpnesnio proto.

- Bet taigi žmonija turi įstatymus kurie gina žmonių teisės ir laisvės.

- Suprask, kad šiandien visas pasaulis klykia, kad žmonijai kyla pavojus. Šiandien pavojų mato dėl tirpstančio liedino manydami, kad visi žmones gali pranikti jeigu jie nepavirs amfibijomis. Tai ką tokiu atvejų tu paduosi į teismą nepaisant tuo, kad žmonių gerove saugo kiekvienos valstybės įstatymai? Kiekvienos valstybės Konstitucija saugo žmonių prigimtines teisės ir laisvės.

- Tu nori pasakyti, kad visa žmonija gali susinaikinti?

- Kada mokslininkai atrado branduolini ginklą, jį bandant, mokslininkai vos visa žeme nesusprogdino, matuodami tu sprogmenų galingumą ir ta darę visos žmonijos šviesiausieji protai. O koks to buvo tikslas? Pulti kitas tautas. Tai pats pamastyk?

- Aš nesuprantu. Jeigu mane saugo įstatymai, tai mūsų visu neapsaugo niekas nuo kieno nors kvailaus poelgio.

- Pradedi mąstyti plačiau nei deimantu kasykla.

- Tai kokiu imtis priemonių, kad žmonija pati savęs ir visko kas yra nebūtų sunaikinta?

- Kaip tų pats manai?

- Aš manau, kad jeigu mes turime įstatymus ir religija kuri paaiškina, kad žmogus atsirado ne iš valstybės, o žmogų sukūrę Dievas ir tik po to žmonija savo labui sukūrę valstybės. Tai ir saugoti mumis turi nuo galimu nelaimiu Dievas.

- Tu teisingai mastai. Žmones savo gerovei kure sąlygos kurios padėtu išvengti įvairiu nelaimiu, kad stipresnieji neskriaustu silpnųjų. Tokiems tikslams žmones sukuria bendras elgesio taisyklės ir tokiu būdų žmones saugo save ir savo šeimos nuo galimu nelaimiu. Prižiūrėti tokiai puikiai santvarkai, žmones sukūrę specialiuosius organus, kure valdo šaly. Būtent tokę žmones šiandien ir pasisavino visa valdžia sau. Jie esą girti nuo jiems suteiktos valdžios.

- Tai ką daryti?

- Reikia sukurtu universalu santykiu reguliavimo mechanizmą, kuris Tautai suteiktu teise laiku šalinti nuo pareigu valdančiuosius, kad jie nenustumtų visą tauta į prapulti.

- Tai būtų išeitis nes šiandien piliečiu yra dag, o valdančiuoju tik 141 asmuo. Jie vieni neturi teises spręsti, kas visai tautai bus naudingiau.

- Teisingai supratai. Toliau reikia sukurti metodika pagal kure galima būtų auginti nauja karta, siekiant žymei galingesnio mąstymo nei šiandien turi žmones.

- Tau žinomas tokę ugdymo metodika?

- Aš pažįstu save, dėl to man nereikia mąstyti kokiu man reikia sąlygų, kad pasiekti harmonijos ribos savo gyvenime. Žmogaus ir valstybės santykis gali būti lygus tiktai gyvybei.

- Kaip tai?

- Tai reiškia, kad žmogus tai „filosofija“, valstybe, tai „Įstatymas (teise). Jų santykiai negali pažeisti harmonijos ribos nes harmonija priliginama tik „gyvybei“.

- Kokiai tai gyvybei?

- Viskas kas šioje žemėja yra sukurta, tai sukurta gyvybei užgimti ir dėl to naikinti nieko negalima nes bus pažeistas harmonijos balansas. Kitaip tariant, kol tu visko 100% nesupranti, tai ir nieko naikinti neturi teisės nes tai gali pakenkti visai žmonių giminei. Laikau teisingu, kad kiekvienoje valstybėje būtų įteisinta norma nustatančia, kad Konstitucija saugo gyvybės išlikimą.Tai žmonija apsaugotu nuo galimo blogio.

- Apie ką tų kalbi. Taigi čia Buda, Kristus, Krišna. Čia taigi Religija. Kad tai suvokti rėkia suprasti savo prigimti. Tai apie ką tų kalbi, jie tai vadina Dievu. Iš kur jie gali suprasti, kad viskas kas atsirado, neturi pradžios ir neturi galo. To, ko negalima pamatyti ar pagauti rankomis. To, ko negalima išgirsti ausimis. To, ką galima tik pajusti ir suprasti. To, kas padovanojo mums meile ir teise žemėja kurti savo roju, teise milieti ir būti mylimiems. Teise būti čia ir džiaugtis akimirkomis kartu su kitais.

- Dabar matau, kad tu mane visiškai teisingai supratai. Darbus būtina atlikti iki pat galo, jei jie jau yra pradėti. Keičiasi pasaulis, rėkia keisti ir draudimus.

- O ką tu kalbėjai apie vaiku ugdymą?

- Daug ir aš negalėsiu papasakoti. Reikia kelti vaiku protavimo lygi ir jie labiau supras save ir supanti pasauli.

- Bet kaip tai įgyvendinti?

- Aš skaitau kad aiškiausia sąvoka yra trumpiausia, tik tokios normos reikia mokėti suprasti, o trumpiausios sąvokos yra kiekvienos valstybės konstitucijoje. Pvz., Lietuvos Konstitucijos 18 straipsnis nustato, kad žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtines. O dabar man pasakyk, kiek tų pats supranti savo prigimti?

- Lygei tiek, kiek suprantu žodi Dievas, religija, 10 Dievo įsakymų, Buda, Krišna, Kristus ir kiti šventieji.

- O ar visi tiek supranta, kiek tu sugebi suprasti?

- Jeigu kiti tiek suprastu, jie matytu tamsoje šviesa, nebūtų karu ir kalėjimų. Blogio neliktu nes niekas nenorėtu jo daryti nes tavo protas nebegali daugiau suvokti, kaip jis daromas. Štai dėl to aš ir norėjai į venolina. Ar supranti mane dabar?

- O mano vaike aš rišu teise (valstybe), filosofija (žmogus) ir religija (gyvybe) nes šie tris veiksniai tarpusavyje yra giminingi. Pirmiau atsirado žmogus, kuris geba mąstyti, filosofuoti, sprendžiant, - kas yra gėris, o kas blogis. Ar man gali šiandien kas nors pasakyti, kas sukuria religija ir įstatymus? Šiandien žmones negali pasakyti kas atsirado pirmiau ar religija ar įstatymai? Filosofija mokina žmogų mąstyti. Religija ieško savo primygtinumą, o įstatymai žmonėms nustato tinkama elgęsi. Šitie tris vienas be kitu egzistuoti negali. Ar sutinki?

- Dėl to tegul kvailei ginčijasi nes visi tris, tai: etika, dorovingumas, teisingumas. Tai negali būti blogiu nes tai grynas gėrio šaltinis. Aš palaikau, kad mokykloje vaikus mokintu tik gėrio. Būtų teisingai jeigu kunigai vaikams pasakotu, jog mūsų pasauliai esą labai panašus. Kad 10 Dievo įsakymu tapo viena iš Konstituciniu normų, šio atvejų tokę nuostata draudžianti žudyti. Kad Dievas sukūrę žmogų pagal savo atvaizdą ir davę jiems laisve, ir tokia norma atkartoja valstybių Konstitucija. Aš noriu, kad filosofai pasakotu vaikams apie Sokratą, ir jo ginčijus dėl tobulo įstatymo, o teisininkai krautu vaikams Pagrindinio įstatymo normų taisyklės, kad toksai mokslas kiekviena žmogų ateityje apsaugotu nuo neteisybes kure daro biurokratu aparatas.

- Mano vaike tu viską supratai teisingai, ko aš ir siekiau.

- Bet kodėl tu dar viso to nepadarei, jeigu viską taip puikiai supranti???

- Aš pacituosiu Kristu. – Jus turite akis, bet nematote. Turite ausis, bet negirdite manęs. Dabar supranti? Jie dar miega.

- Kaip jie gali miegoti, jei jie beveik sugriovę visa pasauli?

- Miega jų protai.

- Tai pažadink, juk tu gali!

- Žmonių tokę prigimtis. Tarp jų yra tų, kure turi akis ir ausis bet jų laikas dar neatėjo. Šiandien žmonių gimine dar nesa pilnai pasiruošusia priimti tai, ką aš jiems duodu.

 

                                                                    *****                                                                                           

           

       Apie socializma pagal Krišna. Dabartinis pasaulis naudojasi tuo, kad yra žmonių nesugebančiu tinkamai pasirūpinti savo teisių ginimu ir tai tampa pagrindine sąlyga socialiniu manipuliacijų, taikant tokios įvairioms grupėms asmenų. Suskirstymas pagal klasės nekeičia žmonių teisių bet įpareigoja valstybe rūpintis piliečiais, kad jie nepapultų į keblią situacija dėl savo žemo intelektualinio išsivystymo. Ar gali socialinis gyvenimas būti kitoks nei aš jį apibudinu šiame veikale? Aš siūlau žmonėms tiesiogiai ryšti asmenų grupes į bendra gyvenimą, kuri reguliuoja Valstybe, t.y. aš nusakau, kad tie, kure sutinka gyventi socialinėje valstybėje. Tokę žmones tampa socialinio gyvenimo dalyvei, o ne socialinio gyvenimo pavieniai individai. Kaip tai veikia? Aš imsiu dabartini asmenį, kuri valstybe priskyrę prie asocialių asmenų, t.y. toki žmogų, kuris pats nesugeba savimi pasirūpinti. Pagrindine beda tokių žmonių tampa nesaikingas svaiginimasis (alkoholis ar narkotikai). Tokio asmens statusas kinta nuo to momento, kai jis nesumoka mokesčių. Pradeda veikti biurokratinis aparatas (valstybės vykdomieji organai), antstolei išmeta lauk žmogų iš jo busto. Asmuo greičiausiai bus netekęs ir darbo, tai reiškia, kad jis neturi jokių pajamu. Darbo birža galutinių rezultatu nuims jam visas išmokas nes tasai asmuo girtuokliauja. Gimine nuo jo atsisuko, o gal jis esą užaugęs vaiku namuose. Draugu kurie jo rūpintųsi jis irgi neturi. Tai kas tokių žmogumi rūpinsis? Kur jam gyventi ir kur jam gauti pajamu maistui įsigyti?

Šioje žemėja neliko neapgyvendintu vietovių, kuriose toksai žmogus galėtu gyventi sau taip, kaip jam patinka. Aš skaitau, kad tokę asmenis esą priversti imtis vagiliavimu. Šiandien toksai asmuo pavogs iš rūsiuko bulves, rytoj, girtuokliaujat jis nužudys kita žmogų, kad pavogti jo pinigus. Gal nužudys netyčia bet ta darys su tikslu. Aš matau, kad pati valstybe kuria sąlygos atsirasti girtuokliams ir nusikaltėliams ir dėl to siūlau tokiais asmenimis rūpintis pačiai valstybei. Jeigu šiandien valstybe teikia piliečiams tik kambarį bendrabutije. Tai aš sakau, kad asmenims kure negali savimi pasirūpinti, tokiu asmenų bendrabutis turi tapti narkologinių centru, kuriame dirbtu psichiatrai ir psichologai siekdami padėti žmonėms. Aš siūlau iškeisti busimus kalinius į ligonius, kurios lengviau yra pataisyti. Ligonis vyks į darbą bet jo pinigai bus griežtai kontroliuojami. Tokę žmones nepraras savo laisvo piliečio statuso ir gyvens įprasta socialini gyvenimą. Uždirbti pinigai eina jų gydimui (aišku, kad jie teigs, kad jų teisės yra pažeidžiamos), išlaikymui ir dalis pinigu į asmenine sąskaita. Viską būtina nustatyti procentais, nepamirštant, kad tokiu asmenų būtiniausi aprūpinimą 80% padengia valstybe. Logika paprasta. Jeigu pirmai klasei priskirtas asmuo į darbą vyksta valstybiniu transportu, jam kelione bus nemokama. Po darbo ir savaitgaliais jis apmokęs tik 20% išlaidu nes likusia dali dengę valstybe. Jeigu toksai asmuo noręs į darbą vykti taksi, tai jis išlaidas apmoka visu 100%. Žmogus moka 100% visur, kur paslaugos teikia privatininkai. Ten kur veikia valstybės įstaigos, žmones viską apmoka procentaliai iš valstybinio akreditavimo.

       Taigi ir ligonius, kure negali pasirūpinti savimi, valstybe rūpinsis pati ir teiks gydimą iš valstybės liesu atsižvelgiant į sveikatos sutrikimus. Netgi plastines operacijos valstybe apmokęs, jeigu žmogus patirs koki sužalojimą ar jam nuo gimimo esantis subjaurojimas trukdo gyventi, pvz., jeigu merginai, kad gauti modelio darbą trūksta pasidaryti nosies plastine operacija. Valstybe jai dengę visas išlaidas ir sukuria sąlygos gauti darbą, kad moterys turėtu pragyvenimo šaltini pagal savo vidinius isitukunimus, bet jeigu moterys nesutinka su prigimtine sąlyga, ir dėl fiziologinio senėjimo jai norisi gražinti savo kūną. Tokiais atvejais valstybe nedengs išlaidu bet jeigu tai trukdo gyventi, tokiu atveju paslauga teikiama įprastomis sąlygomis kaip ir kitoks gydymas. Valstybės pareiga perimti viską sau, kad jį galėtu kurti palankias sąlygos savo piliečiams. Kuriami neapmokami sanatorijų paslaugos (gydomeji centrai ir pan.), kadangi valstybės konstitucija nustato, kad kiekvienas dirbantis asmuo turi teise gauti valstybės apmokamas atostogas. Lietuvos krantus glosto Baltijos juros bangos ir aš nesuprantu priežasčių dėl kuriu lietuviams tapo prabanga atostogų nuvykti prie juros? Kodėl žmogus gyvenantis valstybėje kurioje yra jura, turi mokėti už tas paslaugos, kurios jam privalo nemokomai teikti pati valstybe? Žmonių prigimtine teise naudotis visomis privilegijomis, kurios galima sukurti valstybėje, kurioje gyvena tokę žmones. Nėra jokio kitokio sąlyginio ryšio žmogaus ir valstybės santykiuose nes žmogus valstybe sukuria savo labui ir dirbdamas atiduoda valstybei iš savo uždarbio procentą, kuri valstybe investuoja į socialinio objekto kūrimo interesus. Kuriant visas įmanomas sąlygos, atsižvelgiant į geografini valstybės išdėstymą. Žmones apgyvendinami tam tikras žemes teritorijas, pasivadino Tautomis, kas vėliau tokioms Tautoms prisireikia ginti savo valdas nuo bet kokio pasikėsinimo į jų suvereną. Viskas kas esą valstybės teritorijoje, priklauso kiekvienam žmogui, kuris sutiko gyventi socialinėje bendruomenėje. Žeme, miškai, vandens telkiniai (jura), tai viskas priklauso žmonėms ir negali būti privatizuojama į privatininko rtankas. Valstybe kure sąlygos išdalinti žmonių apgyvendinimui žemes. Bet ne kiekvienas žmogus gali savarankiškai pasirūpinti savimi ir savo veiksmais nepažeidinėti kitų asmenų teisių ir laisvių ar nepažiesti institucijų interesu. Kiekvienos valstybės pareiga stebėti, kad nebūtų pažeidinėjami kieno nors interesai esančios valstybės teritorijoje ar gretutinėse valdose. Tai ir yra socialinio gyvenimo principas, kai kuriama rūpyba tiems, kure patįs negali pasirūpinti savimi. Valstybe įkuria miestus, kuriose apgyvendinami piliečiai, tai ir yra žemes teritorijų padalijimas. Valstybe kure sąlygos, kad jos piliečiai galėtu pasistatyti nuosavus namus, jei tokę piliečiai gali pilnai padengti statybos išlaidas. Naujuose miestuose žeme priklauso tik valstybei, o nuosavi namai statomi tik užmiesčio ribose. Socializmas kure lygybe bet neatima piliečiams teise kurti savo gyvenimo gerove pagal savo gabumus ir esamus resursus. Logika paprasta. Mūsų šiuolaikinis gyvenimas parodo, kad jaunimas ko skubiau bando įsikurti mestose, palikdami savo gimdytojus kaimuose. Tai kas rūpinsis jų tęvais, jei visi kaimai ištuštės? Kiekvieno žmogaus laisva valia pačiam pasirinkti gyvenimo vietove bet nėra valstybės pareiga kurti visoje šalyje įstaigos, kurios rūpintųsi piliečiais. Valstybės veikla kuriama pagal esamus resursus. Nėra protinga naudoti lėšas tais atvejais, kai valstybėje yra įkurta tarnyba, veikianti socialines globos rūpybos tikslais. Dėl to neprasmingai kurti analogine tarnyba netolimame kaime nuo esančio miesto, jeigu tarnybai išaiškėja, kad kaimuose yra asmenų, kure negali savimi pasirūpinti. Tokių atvejų tarnybą perima rūpyba sau ir tokius asmenis pargabendama į valstybės tarnybų esančias įstaigas.

       Kiek aš nemąsčiau, bet niekaip ne pasiekiu tu paaiškinimo ribų, naudojantis kuriomis žmogui taptu lengva pačiam pratęsti socialinio gėrio kriterijus, jei asmuo patsai niekaip ne suvoks fundamentinės dogmos, kad asmuo turi teise į tokia gerove, kuri jam Dievu (konstitucines teisės) dota ir tam pateikiu trumpa teze:

Socializmo kūrimo principas:

- Tai išmokinti žmonės naudotis savo prigimtinėmis savybėmis. Žmoguje ėkzestoje protavimas (protas tai kita), leidžiančios apsireikšti protui ir intelektui, kas žmogui leido sukurti buveine asmeniniui saugumui (sukurta valstybe), kurioje šiandien būtina sukurti balansą neprieštaraujančio balansui sukurtos formules „Ž+V=G“.

 

Kapitalizmo kūrimo principas:

 

       - Tai forma priverstiniu veiksnių (veikla), nukreipta į žmogaus fizinius gebėjimus, t.y.: priversti žmogų (taikant įstatymus, jėga išsaugoti valdžia ((policija, kariuomene)) išnaudoti savo fizine jėga (intelektualine) dėl pastovaus augimo valstybinio biudžeto, kuris skirstomas pagal veikiančios valdžios sukurtas sąlygas.

Štai tokę mano samprotavimai dėl valstybės socialines rūpybos teikimo valstybėje esantiems piliečiams. Dabar norėčiau aptarti dėl žemes padalijimo kriterijų, atitenkant žemes sklypui kiekvienam piliečiui. Aš siūlau naikinti žemiu savininkystės teise (Kas su tuom šiandien sutiks?). Esme tokę. Šiandien mes turime žemes saavininkystės teisės bet mes nesame apsaugoti nuo to, kad gali atsirasti gudri korporacija ir paremti seimo nariu grupe, kuri priimtu įstatymą leidžianti parduoti valstybės žemes užsieniečiams. Gali gautis, kad mūsų vaikai vaikščiodami miške ar plaukdami upe pažeis savininkystės teisės ir privatininkas dėl asmeniniu valdu pažeidimo patrauks mūsų vaikus apkaltos procesui nes niekas nenori, kad kiti asmenis kištųsi į jo miškus ar vandenius. Skaitau, kad teisingame socialiniame gyvenime žemes privatumo teise pasibaigę nuo to momento, kai asmuo miršta. Tokiu atvejų Valstybe žeme dalins tik gyviems asmenims. Pvz., - Gimę vaikas, kuris sulaukus pilnametystes, praranda teise į tęvu privaloma globa ir toksai asmuo stoja į individualaus gyvenimo kelia. Valstybe tokiam piliečiui suteikia teise gauti (pvz., 20 aru) žemes (plotas pakaičiojamas pagal valstybes žemiu valdas) ir asmuo visa gyvenimo trukme nepraras šitokios teisės. Tokiam asmeniui mirus, žeme pereina valstybei. Jeigu šeimos narei vertina savo giminaičio nekilnojamojo turto pastatus ar kitus architektūros įrenginius, tai privatininkistes teise į velionio valdas gali perimti šeimos narys. Pvz., jeigu vyras ir moterys sudarius santuoka ir sukūrę savo šeima savo žemes (po 20 aru) sujungę į viena sklypą. Po jų mirties 40 aru sklypas gali būti padalintas po 20 aru, ar toki sklypą perima velioniu vaikai, t.y. vienas narys kuris sukūrę savo šeima (santuokos sudarymas). Žeme kuri buvo laisvu noru sujungta į viena sklypą dėl santuokos sudarymo ir tokę asmenis nugyveno visa gyvenimą kartu. Mirus vienam nariui, žemes dalys (20 aru) nebus dalijama (paimta valstybės naudai), kadangi sutoktinu teise nebuvo oficialiai nutraukta. Taigi liks tik viena problema pasireiškianti žmonių gobšumu, tai jeigu į velionio žemes sklypą pretenduos keli ir daugiau nariai. Bet aš siūlyčiau tokiais atvejais išanksto surašyti palikimo perdavimo akta (pvz., po 60 žmogaus gyvenimo metu įpareigoti asmenis nurodyti, kam jie perduos savo valdas iš jų palikuoniu ar kitu asmenų) nes tai teismo procedūrai labai pagelbėtu aiškindamiesi dėl palikimo perimamumo į konkretaus asmens savininkystės teisės.

       Tokę konstituciniai santykiai neleis privačiose rankose kaupti žemiu valdas nes konstitucijos sąlyga bus veiksminga, nustatant kiekvienam piliečiui teisėta teise gauti žemes sklypą ir jame gyventi. Po jų mirties žemiu sklypai grįžta valstybei ir valstybe toliau rūpinasi piliečiu socialinėmis garantijomis, kuriant teisinga santvarka demokratinėje visuomenėje. Tai ir yra žmogaus teise į „žeme“.

       Knygoje aš aptarinėju dabartines Lietuvos Respublikos problemas bei apimu globaliniais samprotavimais utopines valstybės modeli. Aš skaitau, kad kiekvienos valstybes problema yra ta, jog kalėjimų sistema nepataiso asmenų ir tai tampa žalinga visos likusios visuomenes daliai. Naujo modulio kūrimą imu iš tų mokytojų, kurios pripažįsta visas pasaulis. Gautama Sidcharta Buda esą kalbėjęs apie kalėjimus ir tikslus atskirti žmogų nuo likusios visuomenes dalies. Žudikas, kuris nužudęs 999 žmonių susidūrus su Buda tapo jo ištikimasis Bchakti ir nuolat lydėjo Buda tenai, kur Jis nebeitu. Mokiniams paklausus Budos: - „Ar žmones teisingai elgęsi skirdami bausme nusikaltėliams, talpindami tokius asmenis į kalėjimą“? Buda atsake: - O kiek tokių nusikaltėlių pasitaisę? Buda paaiškino, kad kalėjimo tikslas ne izoliuoti nusikaltėli, o sukurti jam sąlygos leidžiančios žmogui suprasti savo klaidas. Tai yra tikros žmogaus prigimtines teisės, kai žmogus gauna patirti ir per bausmes atlikimą suvokia, kad jis darę blogi. Buda paaiškino, kad kiekvienas žmogus turi būti laikomas vienatvėje, o melstis visa bendruomene (kalbama apie nusikaltėlius). Tik vienatvėje prasikaltęs asmuo gali suprasti savo klaidas nes jam niekas netrukdys. Toksai žmogus pirmiausiai pyks ant tu, kure jį izoliavo ir kaltins tuos, kure jį laiko nelaisvėja. Turint bendraminčių, nusikaltėliai nekeis savo gyvenimo būdo. Vienatve leis žmogui susimastyti apie save. Kas tų toksai esi. Tinkama literatūra padės žmogui atsiverti savyje ir ieškoti tiesu, kurios ramybėje nepalieka žmogų ištisa jo gyvenimą. Taigi, kalėjime laikomi ne visuomenėje nepageidaujami asmenis, o ligonei kuriems būtina rūpyba (globa). Visuomene negali atstumti savo gentainius tik dėl to, kad jie esą prasikaltę. Dabartine pasaulio teise kure tokias aplinkybes, jog kiekvienas gali atsidurti kalėjime. Mokesčių inspekcija greitai išsunks verslininką ir dėl mokesčiu klastojimo greitai toki įkiš į nelaisve tik tam, kad jis negalėtų įrodyti, jog jis esą nekaltas. Visi mes stebėjome kaip Lietuvos valstybe jaunas mamas norėjo įkišti į kalėjimą tik dėl to, kad valstybės įstatymų reguliavimas turėjo spragų. Kam tuo reikę valstybei ? Tai tik eilini syki įrodo, kad viskas kas šio metų yra sukurta, sukurta netobulai ir tokę santykiai pažeidinėja žmonių prigimtines teisės ir laisvės. Pataisos namuose aš užsirašiau į grupe studijuojanti Evangelija. Ką aš ten pamačiau. Atėjo žmones nesuvokiantis religijoje nieko ir mokina kitus to paties. Kristus pasakę, kad aklas vesdamas akla pražudys abudu. Man paklausus apie kokius baltus rūbus kalba apaštalai ir kas yra tasai gyvybes medis bei kur yra Viešpats sostas. Man atsake, kad tai žmogui neduota suprasti. Aš atsakiau, kad aš galiu paaiškinti viską, kas rašoma Evangelijoje. Tie žmones man pasakę, kad jie bibliją studijuoja daugiau nei dvidešimt metu ir tik jie, o ne aš galiu būti tokio teksto (biblijos) žinovu. Aš paklausiau, o iš kur jus žinote kiek metu aš studijuoju bibliją ir kas esą mano mokytojai? Mane išvijo iš tos vietos, kurioje Kristus mokino atgailauti ir atleisti visiems. Išeidamas iš grupes aš pasakiau, kad Kristus mokino atskirti fariziejus nuo Dievo siustu mokytojų bei man tapo aišku, kad tai dar viena Gulago programa sukurta pinigams plauti. Taigi ieškodamas Dievo aš žinovams uždaviau klausimus, o jie mane kaip ir Kristu išvijo nes negalėjo man atsakyti. Lengviau mane pavadinti šėtonu nei pačiam sau pripažinti, kad tu tarnauji šėtonui apie kuri Kristus įspėjo. Šiandien niekas negali nei nupirkti nei parduoti be žvėrės leidimo. Žvėrės ženklai kaktoje ir kiekvienas turi jį rankioja. Žvėrės skaičius šeši šimtai šešiasdešimt šeši. Žvėris tyčia žmonėms didina mokesčius nes jis žino, kad jeigu valstietis parduos derliu be žvėrės leidimo, tai žvėries tarnai ūkininką įkiš į cype. Kiekviena pranašyste iki smulkmenų jau praėjo, tik tie, kuriems Dievas dar nesuteikia akių lieka akli ir nemato tikrojo jų išsigelbėjimo. Aš sakau kad kiekvienam duotas protas ir kiekvienas sugeba mąstyti. Apmastykite: - Ar šiandien gyvenimas teikia džiaugsmą? - Ar gyvenimas tapo žmonėms pati tikriausia našta? Ar mažai žmonių žudosi nes neįstengia sumokėti mokesčiu ir kodėl žvėris savo piliečius daveda iki savižudybes? Nejaugi visiems yra normalu stebėti kai kaimynai bankrutuoja ir išsikrausto į lūšnynus. Kodėl nuo tokiu žmonių atsisuka visi? Kodėl mokinei mokyklose badauja ir jiems tęvai perka vadovėlius, o ne valstybę, kurios Konstitucine pareiga teikti vidutini nemokoma išsilavinimą? Pas mane daug klausimu bet aš turiu ir atsakymus. Deja manęs niekas nenori klausytis nes aš neturiu žvėrės ženklo ir jam netarnauju, o atvirkščiai aš jį noriu sunaikinti ir sukurti nauja pasauli su naujomis taisyklėmis. Mano pasaulėja žmones nekenčia nuo žvėrės veiksnių, o žvėris ims man tarnauti nes aš taip noriu ir tai turi norėti kiekvienas žmogus.

 

       Taigi man liko pateikti skaitytojui savo Konstitucijos projektą kuris taptu mums visiems išsilaisvinimu nuo žvėrės:

„Konstitucijos modelis“

(Pastaba: Geltonai pabraukta, aš siūlau savo nuomone. Raudonuos juostos, tai normos kurios perkeltos ar pakeisti straipsnių Nr. iš dabartinės Konstitucijos.)

 

LR KONSTITUCIJA

 

       Nuo šiol Konstitucija suskaidoma į du skyrius. Pirmųjų skyriumi nusakomos tik žmogaus prigimtines teisės ir laisvės, kurios yra nedalijamos ir nekintamas. Antrųjų skyriumi nustatomos žmonių teisės ir laisvės išplaukiančios iš mechaniniu būdų sukurtų asmenų ir valstybės politinių teisės interesu, Konstitucijoje nustatant tokiu teisiu realizavimo atvejus. Tokios teisės kintamos, atsižvelgiant į pilietini poreiki ir valstybėje kuriama politika.

       Atsižvelgiant į Konstitucijoje nustatytas teisės normas, steigiami paprastieji įstatymai išplečiantieji Konstitucini teisės principą.

 

Pirmas skyrius