straipsnis. Pasirengimas Seimo nubaudimui.

Prieš piliečiams balsuojant dėl Seimo, Partijos, koalicijos ar frakcijos nubaudimo. Privalo būti viešai rengiami debatai, diskusijos ir kiti įvairus pokalbei su įtakingais asmenimis (mokslininkais, politikais ir kiti piliečiai).                                                    

                                                                        *****

Šitoks Konstitucijos projektas Tautai sukuria sąlyginius principus, tiksliai įgyvendinti savo suvereninės teisės ir neleisti parlamentui nustumti Tauta į prapulti vykdant savo politika, kuri prieštarauja Tautos interesams. Mano siūlomas Konstitucinis projektas nustato dirbtinai sukurta teisių reguliavimą sąlygojanti piliečio ir valstybės gyvenimo absoliutu suderinamumą (piliečiu teisių įgyvendinimas). Paklausus manęs; – Kaip aš vertinų Konstitucijos akta žmonių gyvenime? Atsakyčiau, kad Konstitucija, tai utopija, kurios žmonija savo intelektualiame išsivystyme 100% dar nepasiekę. Dėl Konstitucinių normų susivokimo. Aš teigčiau, kad Konstitucijos akto skaidrumas gali būti tik, kai tokio akto normos yra trumpos, kas sukuria tiesiogini aiškumą. Apmąstymuose aš nutariu, kad trumpos normos atriboja mumis nuo nereikalingu prielaidu. Analizuokime drauge: - LR Konstitucijos 41 straipsnis nustato, kad asmenims iki 16 metų mokslas privalomas.Ką mes galime suprasti apie mokslą? Aplamai, kas yra tasai mokslas? Mano suvokimų mokslas, tai globaliai apimanti visos žmonijos mąstymo krypčių vystymosi raida, kurios tikslai nustatyti neginčijamais faktas (aksioma). Kam reikalingas tasai mokslas? Pagal mano formule (Ž+V=G) atsiradus valstybei, buvo nustatyti suvaržymai, kuriu pažeidimas įtakoja baudžiamosios atsakomybės atsiradimui. Tai nusako ir Konstitucijos 7 straipsnis nustatantis, kad Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.Ši norma sukuria sąlyga bausti visus asmenis, jei jie daro teisės pažeidimus. Taigi ar mes žinome ar nežinome. Kiekvienoje Valstybės sukuriamos teisės normų visuma remiantis kuriomis piliečiai tampa drausminami ir ribojami savo veiksmuose. Aš skaitau, kad tokę nustatyta teisės sąlyga įpareigoja pačia valstybe įkrauti į mūsų protus valstybės nacionalinių teisės šakų nuostatas. Kaip ta įgyvendinti? Mano mąstymų tai yra paprasta, jei sukurti tokių veiksmų Konstitucine kontrole, kuriant tokias sąlygos, kurios leis mūsų ateities kartoms gauti teisini švietimą atsižvelgiant į LR Konstitucijos 7 str. 3 d. ir 41 str. 1 d. Jei papildyti Konstitucijos 41 str., 1 d. tokę nuostata: - „Konstitucija yra privalomąja mokslo dalis“.Gautųsi, kad Valstybe įpareigoja teikti viešosioms įstaigoms nemokama vidutini išsilavinimą, bei teikiant vidurini išsilavinimą, atsiranda įsipareigojimas teikti teisini švietimą. Kaip jau paminėjau konstitucines normos yra trumpos ir aiškios. Konstitucija nustato mūsų gyvenime teisini reguliavimą, kuriam negali prieštarauti joks kitas įstatymas ar poįstatyminis tesės aktas. Mokykloje mūsų vaikai gautų tiesini švietimą ir būtų egzaminuojami kartu su kitomis pedagoginio švietimo principiniais veiksniais, kure teikiami vidutinio išsilavinamo pakopoje. Mūsų vaikai iš dalies visi taptų teisininkais ir nevaržomai gebėtų atskirti teisės pažeidimus, įgyvendinant savo suvereninės teisės nustatytos Konstitucijos aktu. Mano Konstitucijos projektas taptu universalus, kadangi kiekvienas pilietis laisvai pasinaudotu jam sutekta teise spręsti ar Parlamentarai nenukrypo nuo ribų, kurios būtinos kiekvieno piliečio gyvenime. Įstorinę praeitis nurodo, kad Mykolas Riomeris tapo pirmas pasaulėja pedagogas, kuris savo studentams teikdavo Konstitucinių teisių švietimą. Lietuvos Valstybės Konstitucija 1922 metu redakcijoje paaiškino, kad – „kokia Konstitucija nebebūtų gera, jeigu piliečiai patįs nesuvoks įstatymo normų, valstybe gali nustumti į prapulti juos piliečius“. Norių pasakyti, kad Konstitucijos akta būtinas kurti tokiu būdų, kad neliktų jokių spragu ar kolizijos atvejų šame akte. Tokių atvejų vadžios vykdytojams neliks kitokios išeities, kaip tiesiogiai įgyvendinti Pagrindinio įstatymo nustatytas teisės normas, tobulinant valstybės plėtros raida.

 

Bet taip įdomu gaunasi. Kažkada ši tauta mane, kad jie iškovojo nepriklausomybe ir tapo laisvi nuo Sovietu sąjungos manytinos okupacijos. Šiandien LR Konstitucijos akto nepaiso net Konstitucinis Teismas, o praėjo tik 25 metai (šiandien daugiau), kai Lietuva neva tapo nepriklausoma. Skandinavijos valstybėse ekonominis stabilumas yra puikus bet savižudybes tik auga. Kas tai? Gal tu šaliu žmones nuo gero gyvenimo bėga? Gal jie nenori ramybės? Gal jiems reikalingas nuolatinis adrenalinas? Žmogus mėgsta pasakas. Tėvai seka pasakas savo atžaloms, po ko jų mintis integruoja į tokias idėjas ir tai tampa jų svajonėmis. Gal žmones formoje utopija tokiame lygmenyje, kad pereinant į realu pasauli, jie nesugeba susivokti ir susitaikyti su tikra realybe? Kalbant apie brendimą, tai aš pamėnų save nuo gilios vaikystes. Tiksliau aš save suvokiau dar mamos iščiuošią. Pamenu gimimą ir pamenu žindimą krūtimi. Bet tai man nieko nereiškę. Aš pamenu kitokios sunkumus, kurios man teko iškėsti šiame materialiame pasaulyje. Tokę sunkumai kyla daugumai, bet man tai ypatingai komplikavosi. Aš buvau balta varna tarp kitu žmonių ir tuo negalėjau ilgai suvokti, kol nepatekau į kalėjimą. Mano prigimtis man teigė, kad visi mes draugai, bet kalėjimo gyvenimas tam nebuvo pritaikytas. Tik būdamas laisvės atėmimo vietose aš pagaliau suvokiau tokę kylančia problema. Sakyčiau, kad darželyje bendravimo problemų nekilo. Mokykloje mano bendravimas buvo ypatingai suspaustas. Man žmones buvo svetimi. Jų poreikiai stipriai skiriasi nuo mano. Jų norai buvo menki ir kvaili. Jų elgęsis buvo nekorektiškas. Net suaugusieji man kėlę nerimą. Jie nesugeba suprojektuoti savo žingsnius nors šiek tiek iškaičiojant į ateiti. Žmones sprendžia menkus reikalus, nestebint rimtu galimu problemų. Taigi aš tarp žmonių buvau balta varna, pats to nežinodamas. Man buvo sudėtingai suvokti jų pašaipas ir jukėlius. Tai kas jiems juokinga. Man kėle nerimą. Pamenu kai mano klasioke (10-je klasėje) man pasakę, kad ji pirma karta iš manęs išgirdo, kad aš įžeidžiau kita klasioką nors tai vyko jokais. Nuo vaikystes aš užsiimu sportine veikla, tai skriausti savęs neliaisdavau. Kai nenoramai įkrėsdavau į kaili. Su tokiais vaikais aš susidraugaudavau. Charizma man atstojo populizmą, bet tyli kiaule, gilei šaknį knisa. Dauguma žmonių savo mintis, jausmus laiko savyje. Tai gali būti dėl įvairiu priežasčių. Ir tik po daugelis metu aš suvokiau, kad jų mintis, manyje sukeldavo įvairius pojūčius. Kaip žmones sako, kad tai šeštas pojūtis. Praėjus tiek laikui aš šiandien gebu puikiai analizuoti tai, ką man teko išgyventi kartu su kitais žmonėmis. Aš užaugau tarp žmonių ir suvokiu problemas, kurias mums tekdavo išgyventi. Tik kai aš susiduriu su problema. Tik tokiu atveju aš galiu tokios problemos analizuoti ir taikyti optimalia išeiti. Aš negaliu susirasti problema pats. Ji turi pastoti man kelia.

Taigi grįžtant prie įstatymų. Aš puikiai suvokiu, kad žmogui bet kokiai vystymosi stadijoje trūksta apmastymo sferos, kuri kurtu tobulesne asmenybe. Labai trūksta pedagoginio poveikio. Trūksta tėvu auklėjimo. Vaikai gauna ypatingai mažai dėmesio iš suaugusiųjų. Tik nedidele visuomenes dalis prisitaiko prie realistinio poveikio vaiku ugdyme. 99 % visuomenes esą neparuošti nei šeimininiam gyvenimui nei auginti vaikus. Tokę žmones negeba suderinti savo veikla su socialinių gyvenimų. Šeima tampa uždara. Tai gali būti ir dėl finansines padėties, bet iš asmeninio stebėjimo aš šiandien teigių, kad ne visi tevai gali po darbo užsiimti vaiku auklėjimų nes po darbo kruvio, tokėms tėvam paprašiausiai nepasilieka jegu auklėjimui jų atžalu. Tokių šeimų vaikai tampa sarmatni, santūrus, nesugebantis bendrauti su aplinkiniais, kas ateityje sukuria atskiros socialines grupes uždara ratą. Žmones nustoja realizuoti savo protus laisvalaikio metu. Tai tampa priežastimi silpninti smalsumą globaline prasme, kas pilnai sustabdo tolimesni asmenybės tobulėjimą. Šiandien šiek tiek tai pagerėjo nes internetas plečia žmonių bendravimo galimybių ribas. Daug kas teigė, kad tai tik sąlygoje atsirasti uždaroms grupėms. Aš manau kitaip. Santikei gali plistis įvairia kryptimi. Aš pažinojau daug žmonių, kūrę sunkei susibendraudavo su kitais žmonėmis nes jų santūrumas, tokiems neleidžia išsiplėsti savyje. Taigi mūsų visuomene skaldoma į dalis, kurios turi ivairopu krypčių. Kaip žmogui save realizuoti tokioje sferoje, jei jis nesugeba kurti pirminiu žingsniu? Žmogaus santūrumas/drovumas tiesiog disbalansoje jo asmenybe. Žmogus bijo apsijuokti kitu žmonių akivaizdoje nes šiandien mūsų visuomene sukurta lygei taip, kad verčią žmogų tapti idealiu subjektu nes kitaip tokę asmenis laikomi neveikliais. Taigi logiška būtų sukurti kitokia pažiūrų krypti, kuri kurtų kitokios pažiūros socialinio visuomenes mentalinio vystymo aspektu. Idėja būtų tokę: - jei visuomenėje globaliai būtų priimta žvelgti į žmogaus daromas klaidas, kaip į žmogiškojo faktoriaus tobulėjimo specifika, o ne į įprasta apsijuokinimą kitu asmenų akivaizdoje. Aš drįsčiau teigti, kad žmonių tarpusavio mentalinei santykiai žymei keistųsi.

Aš mėgdavau žiūrėti įvairias televizijos laidas nes iš jų gaudavau įvairopa informacija ir kai man buvo apie 13 metu aš iš vieno kino filmo gavau praktini patarimą (Ar vaikai nuolatos daro tai, ką jiems liepia suaugusieji?). Taigi jeigu mūsų visuomenę sukurtu tradicini standartą auklėti savo atžalas (mentaliteto vistimasi), jiems įteiginejant, kad brandos metų daromos klaidos dažniausiai kyla tik iš praktinės patirties trukumo. Ir suvokiant savo klaidas ar kitu žmonių klaidas, tokius veiksnius neversti į pašnekesiu, pajuokų objektą nes tai išties trukdo asmenybės visimuisi. Mažas juokelis gali žmoguje sukurti kompleksą, kuris analoginėje situacijoje iškils savaime, kas asmeniui trukdis realizuotis ateityje. Kaip manote? Gal ir neblogai būtų perauklėti pasauli? Ir nauja karta manytu, kad juoktis iš kitu žmonių klaidu, - tai pats didžiausias neišprusimas, neišsiauklėjimo požymis nes tai trukdo žmogui permanyti pasauli. Kitaip tariant, tai lig nušauti naujai augančia asmenybe, neleidus jam subręsti. Skaitydamas Brius Ly mintis (jo knyga). Aš savo praktikoje taikau analogija, jam išreikšta asmenybes auklėjimo pedagogine auklėjimo forma. Jis teigė, kad – „Kiekvienas žmogus turi pažinti save ir save išreikšti“. Pasak ji, mes visi privalome sau leisti suprasti save ir aplink supanti pasauli. Nes kitaip nėra jokios tobulėjimo vystymosi tendencijos.

Kai kuri šio pasaulio suformuota mandagumo etiketą aš priimu teigiamai, bet kai ką aš peikiu. Branda ateina sunkiu keliu ir tikrai nėra protingai juoktis iš bręstančios asmenybės. Pažvelkite į dabartines visuomenes formuojama ideologija. Šiandien transliuojamos įvairiopos programos. Karta aš pamačiau, kai Amerikos jaunuolis savo tėvams, jiems miegant, jis tiesiog ant jų miegančiu nusišlapino, tai viska filmuojant, kad vėliau patalpinti yutube. Klausimas: - Kas tai per ateities karta? Ko jie sieke?

Aš manau, kad tokę filmukai negali būti viešai transliuojami. Gal Evangelijoje nevėltui prieš 2000 metu buvo pranašauta, kad vaikai negerbs savo tėvu? Visuomeninis mentalitetas gali augti tik globalinių būdų. Visuomene negali subręsti dalimis. Dalimis formuojamuose tik atskiros visuomenines grupes, pvz., šiandienine problema, - „globalinis terorizmas“. Gal kas turi atsakymą į klausima, - kas virsta žmoguje, jam išsirinkus teroristo kelia, vėliau susisprogdinus? Tai truktu visa amžinybe, kad žmogus iššifruotu šia problema. Mano patarimas būtų toksai: - „Neperneškite kylančiu problemų tik į trečias šalis“. Šiandien mes matome globalini psichini chaosą. Švedijoje ar Norvegijoje ir kitur. Žmones žudosi nesiekdami šalinti kitus. Kitu valstybių žmones mato kitaip nes jų protai esą subrendę agresyvioje aplinkoje. Anie. Jie sarmatni. Tokiems dar reikę ryžto imti ir išeiti į viešuma, kad nužudyti jam nepažįstamus žmones. Bei nevisi savižudžiai palaiko įslama ir pan. Kai globaliai visuomene praranda Dvasingumą. Žmoguje lig įsijungtu susinaikinimo jungiklis. Jei šiandien iš žmonijos pašalinti dvasini ugdymą. Aš drįstu teigti, kad nepraeitu 10.000 metu, kai žmogus imtu transformuotis į primityve asmenybe, t.y. žmonija imtu vistytis atgal. Tik dvasinis ugdymas žmogų padaro žmogumi. Kai žmogus svajoje apie aukščiausia forma. Žmogus nukreipia save į ta tobulėjimo sfera, kurios neegzistuoja šioje planetoje. Kai žmogus mato kasdienybes rutina. Jis greitai savyje sukuria savo gyvenimo liniją (riba), kuri ji ir slėge. Gaunasi, kad žmogaus elgęsis priklausomas nuo bendro mentalinio socialinio visuomenes išsivystymo. Jei žmogui neleidžiama išreikšti save. Tokiu atveju jis tampa uždaras ir jo vidiniame pasaulėja auga įvairiopos emocijos. Jei tokios emocijos perauga į agresijos simptomus. Tokę žmones savyje augina neigiama visuomenei savisienos būsena, kuria asmuo nereikš viešumoje, kadangi toksai jo nusistatymas gali būti neigiamai priimtas visuomenėje. Žmogaus psichika labai lanksti. Žmogus gali priimti melą kaip tiesa, jei to momentu ji tinkamai nukreipti. Pamenate Platono paaiškinimą, kai jis formoje žmogų, prikalta prie olos. Tokę žmones gali matyti tik šešėlius. Ir karta vienas iš tokiu prikaltu prie olos žmonių ištrunka ir pamatęs tiesa. Jis grįžta prie tu prikaltu prie olos žmonių ir jiems pasakoje, kad jis mate tikrus žmones, kure ant galvos užsidėję kaukes dėl ko mes galėjome matyti tuos ilgus metus tik netikru šešėliu atvaizdą. Tie kure prikalti prie olos. Jiems sunku patikėti apie tokę tiesa ir jie dvejoje. Kodėl taip vyksta žmoguje? Tai intelekto poveikis. Šiandien mes puikiai esame susipažinę su kompiuteriu ir žinome, kaip į ta daiktą įdegti informacija, kuri bus saugoma, kol jus patįs nepanorėsite tokę informacija pašalinti iš savo kompiuterio. Bet ir pašalinus ja. Kompiuteryje vistek išlieka atspaudas tokios informacijos. Intelekto veikimo principas kaip ir kompiuterio. Žmogus sau krauna informacija, kure jis gali pašalinti. Gal jus girdėjote apie jogus. Jogoje siekiama nugalėti savo AŠ. AŠ tai ir yra intelektas. Galima mąstyti apie žmogaus kūną, kaip apie robotą, kuris turi programa ir ji veikė autonomiškai nuo žmogaus sielos. Siela tampa gyvybės šaltiniu, o tie, kure nugali savo AŠ. Tokiems žmonėms atsiveria dvasinio pasaulio paslaptis ir jie ryškiai mato ir supranta savęs, kaip siela. Taigi kūnas sielai tampa laikinu prieglobsčiu.

Kas nesutinka su manimi. Su tokiais aš galėčiau padiskutuoti, jei jis man įrodytu, kad dvasinio pasaulio neegzistuoja. Nes teigti, kad sielos nėra be įrodymu. Aš sakyčiau, kad tai vaikiška. Ateiviu tai tikrai nėra. Man nuolatos kyla šypsena, kai žmones vylėsi, kad sutiks ateivius. Šiaip aš esu čia ateivis nes atvykau įrodyti, kad gimiau kitoje planetoje, kuri žymiai skiriasi nuo žemes pagal savo substancijos struktūra. Man ir mano žmona visiškai nebūtinas erdvėlaivis. Mes savinamės materialaus pasaulio egzistencijos principus ir lig laikinai atsikraustome čiainais. Kaip rytu civilizacijoje teigiama, kad žmogus keičia savo kūnus, lig drabužius. Taigi aš paėmiau sau kita kūną. Jei jums kyla ginčas. Tai prašau mokslu įrodykite man, kad aš tuo pasiekti negaliu. Prašau. O vėliau mes padiskutuosime apie tai.

 

Kalbant apie žmonių išsivisima. Aš teigiu, kad žmonijai dar toli iki brandos. Žvelkime globaliai, saistydami savo argumentacija neginčijamais įrodomais. Vienas iš Dievu įsakymu draudžia ŽUDITI. Kiek nuo to laiko praėjo kartu? Bet žmones vis dar teisėtai taiko mirties bausme, tai prarašyta jų nacionaliniuose įstatymuose. Nežudyti reiškia, kad ir gyvūnu negalima žudyti. Bet kunigai vis dar minta gyvūnais. Taigi sunku kurti debatus su tais, kure savo veiksmus teisina savo poreikiais, keliančiais iš instinktų. Iš kur ir atsiranda Konstitucinis nihilizmas. Tomis priežastimis aš ir siūlau tokias Konstitucines pataisas. Apibrėžiam žmogaus prigimtines teisės ir laisvės, kuriu jokia jėga negalėtu pakeisti. Ir mes naujai imtumės kurti nauja mūsų pasauli. Taigi sukurkime naujos formos mandagumo ėtiketą, kas padės suformuoti nauja karta, kuri bus kitokia nei mes šiandien. Ta pagimdyta karta suvoks mūsų primityvą ir gailiai įsimins žmonijos raidos mentalinio vystymosi pakopos.

Gal kam ir šiandien dar kyla klausimas, - dėl ko aš pasirinkau būtent Lietuva? Tiesa sakant man suvokiant žmogaus psichologines būsenos specifika. Aš kalbu apie smalsumą. Aš tokius žmogaus poreikius teisinu ir tam atsakau. Pirmiausiai tai būtų dėl to, kad ši valstybe tapo dalimi bendru Europėtini tradicijų ir esą ypatingai maža. Kita. Tai dėl to, kad šie žmones be įsikišimo taptu tikrais vergais nors pasaulis save vadintu tobulu, bet fiktyviai čia būtų sukurta vergove. Šiaip. Jus jau vergai, tik dar pilnai nesuvokėte. Taigi tokę žmones patirtu tikrus dvasinius pergyvenimus ir taptu žalingi dvasiniams išminčiams. Ir tai, kad tokioje valstybėje ypatingai lengva sukurti nauja era. Čia ir taip viskas sunaikinta. Valdininkai visi nuskendę nusikaltimuose. Tokius lengva bus apkaltinti. Tokę tauta nuosekliai vykdys mano nurodymus nes dvasiškai iškankintas žmogus, gaunantis Dvasingumo egzistencijos įrodymu, taps lig pamišėliu - fanatiku, kuris ateityje gaus nektaro ir suvokiant, kad jo gyvenimas gerėję ir tobulėja. Ši tauta dar ilgam amžiui bus pasiruošusia gintis nuo bet kokio išsikišimo į jos suvereną. Taigi iš apskaičiavimu. Stebuklo neįvyko, niekas nepuolė ir neskelbė bado akcijos, kad atsikratyti dabartines valdžios. Niekas neatvyko pas mane santykiams gerinti. Niekas net negalvojo leisti man pabėgti nuo jų. Jaučiuosi engiamas nors blogio niekam nelinkiu. Taigi mano lupose tik tiesa ir tokę tiesa aš galiu nesunkiai įrodyti. Politika aiški ir man juokinga nes imbicilai net nenorejo gilintis į proreikių prognozuojama ateiti. Tai jų proto riba. Jiems po nosimi pakištuos prognozes, o jie vistek daro savo. Tai tegul tokę ir turi ta savo, jei jiems taip to reikę. Aš manau, kad nesudėtingai gražinsiu tautai jai priklausanti turtą, kuris buvo perimtas po Sovietu sąjungos atsijungimo. Aš panaudosiu 1922 metu LR Konstitucija kuri nurodo, kad jokia jėga negali sau pasisavinti tautos suvereniteto. Taigi po Sovietu sąjungos iširimo mes tapome kitu kolonistu aukomis. Jie mums šiandien nurodo, kaip formuoti šalyje politika ir kita. Aš pats to nenoriu nes neturiu tiek laiko bet, kad iki galo tobulai davesti pradėta. Aš sutikčiau viena prezidentavimo kadencija dar čia pabūti.

 

Butu įdomu. Naudodamasis savo prigimtinėmis galiomis aš nesudėtingai sukurčiau šiai valstybei reikalinga politika ir reikalingus politinius santykius. Mano įstatymu projektai taptu realizuoti ir man liktu tik jumis mokinti tokiomis teisėmis naudotis. Aš čia greitai valstybinio būtinumo principu įkurčiau jogos centrus nes vistek čia važios ir važios piligrimai, ieškodami dvasinio nušvitimo, kuris man apsireiškė 2009 metais Pravieniškių 2-uju PN-AK 18 kameroje. Gal kam bus įdomu. Budos medžio vietove Indijoje lankomoji vieta. Kristaus nukryžiavimas irgi neliko be atgarsio. Taigi kai asmuo aiškiai girgi dvasia ir susilieja su absoliučia protavimo jėga. Toks asmuo negali būti ignoruojamas, nebent koks imbicilas vis dar mano, kad nužudys mane? Galite pabandyti. Pažvelkite į žydus. Jie ramybės neturi. Neigiama energija apgaube ta vietove. Žmones miršta ir naujai gimus vis dar tokius nusidėjėlius persekioję, nekalbant apie antra pasaulietini karą. Aišku, kad imbicilams tai nemuotai nes jų proto riba gali perimti tik verslo specifika ir nedaugiau. Pamenu, kai aš skaičiau Karlo Markso ir Fridricho Engelso filosofine ideologija. Jie nesuvokdami dvasiniu žmonių išminties teikdavo, kad jie klysta. Na ir kur jie nuvedė vakaru civilizacija su tokiais teiginiais? To amžiaus filosofai neypatingai pasižymi išmintimi ir toliaregyste. Antikos filosofistai perime to metu Indijos Budos mokymą, kas tapo Sokrato mirties priežastimi nes jo ideologija krypo link tu teiginiu, kurios paliko Buda. Taigi rytai, vakarai turi vienodus pamatus, tik potraukiai vakaruose tapo labiau materialus nei rytuose. Ten kur nebuvo užpildyta induizmo religiniu traktatu ideologija. Į tokias vietas įsiliejo Evangelikai. Aš daug ir daug kartu žmonėms teigiu, kad biblija geriausiai šiandien išmesti į šiukšliadėže. Aš tik fiktyviai kai kur remiuosi į Evangelijos tekstus. Visa knyga recenzuota, bei ja rašė ne pats J. Kristus, kas nesukuria tikros religines apsaugos nes Kristus kaip ir buvo nugailėtas. Indijos Krišna ryškus veikėjas, kuris patsai žudė savo priešus. Iš įstorinau faktu pagal vedantu traktatus. Liečiant Kristu. Tai jo žmona, jo krauju, paraše ta raštą, kuri fariziejai šimtmečiais keitė. Kas liko iš Korano. Galima sakiti nieko nes Magamedas buvo prieš haremą. Jis teigė, kad ir Kristus gebėjo milieti tik viena moterį. Taigi vyrams norėjosi moterų ir vergu. Islamo tradicija moterį laiko šunio vietoje. Moteris nesėdi prie vieno stalo su vyrais ir juos maldos rūmuose būna kitur, nors Dievas visiems vienodai gailestingas. Kalbant apie filosofinius samprotavimus. Aš teigčiau, kad islamas šiandien esą pagoniai nes pas jos pats Dievas nebuvo apsireiškęs. Krikščionybės tradicijos nepakito nuo Kristaus laiku, kai jis siekdamas pokyčiu buvo nužudytas. Yra vieta, kur Kristus teigė, kad jis neatėjo ginčytis dėl senojo testamento sukurtu tabu. Jis teigė, kad sieke sukurti nauja religingumo specifika nes jam taip elgtis liepia jo tėvas, kuri jis vadina Dievu. Aš analogine situacija pritaikyčiau šiandien. Lietuvei savo nacionalines tradicijos stengėsi išsaugoti, bet jokiais būdais nesekė tokiu tradicijų suderinti su įstatymais, po ko mes gauname tikra chaosą mūsų givenimuose. Šiaip įdomus mūsų dabartinis gyvenimas. Nori aguonų. Sėsk į kalėjimą nes jų auginti draudžia įstatymai. Nori kanapių. Irgi uždrausta. Nori naminukės. Ir šioje vietoje kalėjimas gresia bet visa tai iš valstybės tu gali nusipirkti už grynuosius. Kažkoke sudėtinga verslo specifika. Man tai labiau panašu į reketa nei į protingus apribojimus. Tam aš ir siekiu sukurti Konstitucija ir toki jos valdymo specifika, kad keli žmones galėtu siekti įgyvendinti savo Konstitucijos aktu prarašytas suverenines teisės. Pvz., ateis sunkus laikai ir naujai neliks palikuoniu kovojančiu dėl žmonijos. Dievo valia apreikšti šiame pasaulyje nauja nušvitimą, ir toksai žmogus sieks Dievo tikslu, tarnaujant jo labui, pamirštant save. Pavyzdi mes turime. Kristaus darbai tapo sunaikinti. Kaip kitiems šiandien atstatyti tiesuma? To metu tai buvo neįmanoma bet praeities pavyzdžiai mums leidžia siekti loginiu paaiškinimu, kuriant ateities moduli. Sugriaunant viena monstrą. Nuolatos kyla grėsme atsirasti kitam monstrui, kuris bus praeitimi pamokytas ir žinos visus būdus išvengti galimu pinkliu. Taigi mes puikiai žinome, kad žindome nauja monstrą, kurio veido mes dar nematėme. Ar neprimena citatų iš Evangelijos?

 

Žvelgdami į ateiti, mes matome praeiti, kuri mumis mokina neleisti sau klysti. Tai ir yra utopine Valstybe, kurios sukuriame neekzistoje klaidu. Šiandien mes bręstame, kurdami ivairuopus įstatymus, kurios vėliau keičiame ar naikiname. Žingsnis po žingsnio ir mes matome, kad veiksmu ribojimai liejasi per kraštus atrodant, kad kitokio išėjimo visdėlto nėra ir negali būti. Įstatymas apibrėžia veiksmu ribas, taigi nuo to mes ir turime pradėti, kurdami kokius nors ĮSTATYMUS. Pirmiau apmastome teorija ir pereiname prie praktiniu dalyku. Tauta renkasi sau Parlamentarus. Suverenas priklauso tik tautai, taigi tik pati tauta turi nuspręsti tokiu įstatymu veiksnumą, pvz., Šalies Konstitucijos akte turi būti apibrėžti santikiai dėl nauju įstatymu vykdymo įsigaliojimo t.y., kai Seimas nutarė realizuoti bet koki nauja teisės suvaržymą. Konstitucija turi aiškiai apibrėžti naujo įstatymo veiksnumo ribas. Taigi taikant nauja įstatymą ar jo norma kiekvienas asmuo galėtu sau leisti (pvz., 1 metu terminu) pritaikyti jo atžvilgiu jam palankesne norma. Ir tokio įstatyminio taikymo principą analizuoti, vėliau sustabdant nauja norma, kol savivaldybių apylinkės nepasisakys dėl nauju aktu pagrįstumo, kas savaime suprantamai palengvintu teismo ir kitu valstybės įstaigų darbą. Čia šiek tiek iš utopines valstybės modelio veiksnumo.

Šiandien mūsų valdžia nesprendžia mūsų poreikiu mananti, kad ji geriau žino, kaip mums gyventi bet tai akivaizdus suvereniniu teisiu ir laisvių atėmimas. Aš sutinku, kad projektuoti turi protingi žmones bet realizavimas priklauso nuo praktiniu dalyku nes teorija nevisuomet gali sukurti ir pasiekti norimu lūkesčiu. Kalbama taigi apie žmonių likimus. Suvaržyti mes galime greitai bet atkurti pasekmes tokiu suvaržymu, tokiu pat greičiu tikrai nepavyks bei padaryta žala gali būti jau neatkuriama. Taigi kalbant apie įstatymus aš sakyčiau, kad įstatymas turi būti kuriamas intelektualinio vidurkio lygmenije. Mūsų visumine susidaro iš keliu intelektualiniu sluoksniu dėl ko įstatymas turi būti taip pateiktas, kad bet koks asmuo galėtu ji suvokti dėl ko aš nuolatos teigiu, kad trumpiausia norma yra aiškiausia (iš ko susideda Konstitucijos aktas). Įstatymų vykdomasis aktas privalo realizuoti kai kurios neaiškumus, kure galėtu kilti taikant įstatymo norma bet joks vykdomasis aktas negali kurti kitu aplinkybių nei numato įstatymai. Šioje vietoje atsiranda kolizija nes kai kure valdininkai šiandien nenori tiesiogiai, pažodžiui suvokti tokias normas. Taigi turi būti praktines kompetencijos kontrole nes nemanau, kad protinga leistis kurti vis naujus teisės pažeidimus dėl kuriu piliečiai praranda valstybės pasitikėjima. Ironiškai, bet reikalinga mąstyti apie tai. Ko daugiau mes apmastome. To daugiau analoginiu minčių kaupiama toje sferoje apie kure šiandien mokslininkai ginčijasi. Vieni teigė, kad tokios sferos būti negali. Kiti kitos nuomones bet aš tiksliai žinau, kur viskas laikoma. Gilioje senovėje, pvz., Evangelijoje tai apibrėžta, kaip gyvybės knyga. Viskas kas vyksta, o veikimas yra ir mąstymas. Viskas išlieka, tik nevisi moka pasinaudoti tokiomis sąlygomis. Gal kai kam nepatinka tokios kalbos. Aš sakyčiau, kad tai dėl to, jog asmuo nesugeba savęs suvokti daugiau nei materija bet kaip tokę žmones paaiškina pati apmastymu procesą. Kas tenai mūsų smegenyse juda, leidžiant mums mąstyti, protauti, svajoti. Gal tai kokie neironai, bet kaip toki neirona paversti konkrečia substancija, pvz., aš matau akmenį ir noriu kad šie įspūdžiai būtų įkrauti į mane. Taigi visas procesas, kaip jis vyksta (Vaizdinis procesą. Įvardijimo procesas. Prisiminimu procesas. Jusliu procesas ir t.t. )? Kaip detalizuoti pačia minti??? Kas tai per substancija, koke tokiu substancijų forma, greitis ir t.t. Žmogus svajoje telepartotis bet telepartacija nuolatos vyksta. Aš imu mąstyti ir atkuriu kokius nors prisiminimus. Ar tai ne teleportacija? Gal kai kas nori objektyviai siekti tokios vietoves kylančius pokyčius, tokiu atveju mintis jam neatkurs tokiu poreikiu. Tai tegul tokę žmones man nurodo: - Iš kur atsiranda visiškai naujos idėjos (mintis), kuriu dar niekas nebuvo sukūręs šioje žemėje? Įdomu taigi? Gyvena žmogus. Realiai permanes ši pasauli ir viena diena jis atranda naujo. Iš kur tas naujas gali atsirasti?      

Mes stebime pasauli ir realiai mąstome apie kylančias problemas. Iš tokiu pasekmių atsiranda įstatymai. Bet kaip transformuojasi mumyse mintis? Kaip jos virsta į mums reikalinga aspektą? Aš kalbu apie tai, kad nelengviau žinoti kur tokios mintis galima gauti, po to, adekvačiai realizuoti savas idėjas? Dar syki pasikartosiu. Jogoje siekiama atsikratyti minčių, kad pasiekti absoliuto, kūrėme ir randasi visi atsakymai. Kol žmogus glumęsi savyje ieškodamas nauju idėjų. Jam gali ir gyvenimo neužtekti nes jis ieško savo intelekte, kuri galima patikrinti. Visa jo gyvenimo atkarpa jam žinoma. Taigi iš intelekto nauju idėjų žmogus jokiu būdų neiškrapštis naujoves nes tenai tokiu naujovių nėra ir savaime jos neatsiranda.

Pakalbėsiu apie mokslininkus, kure šiame pasaulyje sukuria kai kurios pokyčius. Dauguma tokiu mokslininku reikalavo visiškos tylos. Kitaip jie nesugeba koncentruoti savęs. Kai žmogus visto kokia nors idėja. Jam trūkstant informacijos atsivėria duris į transcendentine būsena. Tai tik akimirka, kurios žmogui pakanka, kad realizuoti savo poreiki. Jogai sugeba tokę akimirka tęsti iki begalybės. Kam aš tai dėstau? Kalbant apie įstatymu projektus mūsų valdininkai tikrai nesekia tokiu viršūnių, kuriems buvo atsidavė šios žemes mokslininkai. Taigi ir tinkamu įstatymų mes negausime, tam aš ir normuoju visas aplinkybes, kurios šalinant žmones gali mechanizuoti savo gyvenimą, nuolatos ji tobulinant. Žmogui reikalingos garantijos. Garantijos jis gali gauti, jei bus sukurtas dirbtinas intelektas. Aš kalbu apie valstybinio masto veikimo ribas. Politika mes paliekame. Aš sunormuočiau Vidaus nacionalini gyvenimą ir tarptautine politika tokiomis ribomis: - „Valstybinis gyvenimas gali būti korektiškas tik kai jame sukurtas garantuotas nuolatinis stabilumas“ – „Tarptautines politikos rezultatai priklauso tik nuo nuolatinio IQ augimo“. Taigi vidaus valstybinis gyvenimas turi būti saistomas stabiliu intelektualiniu veiksniu pasiekimais, kas liais sukurti garantą į žmonių teisiu ir laisvių apsauga. Dėl ko aš ir nurodau, kad nauji įstatymai ar jų normų naujinimas. Turi būti gręžtai kontroliuojamas ir stebimas, kas trukdis valstybiniame gyvenime chaoso atsiradimui. Tarptautine politika nuolatos negali turėti stabilumo. Tautiniai poreikiai kinta dėl ko kinta ir politiniai lūkesčiai, atkreipiant dėmesį, kad kiekviena tauta sau siekia atgrėbti skaniausia kąsni. Taigi ir pradedame nuo to, kad išorine politika negali trukdyti vidaus gyvenimui. Manau, kad tai būtų labai protingai. Imkime NATO bloko veikimo rezultatus. Jų politika sukuria chaosą islamo valstybėse dėl ko šio metu iš Sirijos ir kitu kraštu, žmones masiškai bėga nuo sukurto karo. O ką daro Europos sąjunga. Ji bando pastoti kelia tokiems nelaimeliams. Gaunasi, kad Europa paskiria tokiems žmonėms mirties nuosprendi, stumdama jos atgal, kur vyksta karas. Viska reikę apmastyti objektyviai. Bet kokie smulkmena turi būti pagrista, jei tai nukreipta į žmonių likimus. Aš bausčiau tos valdininkus dėl kuriu buvo priimami netobuli teisės aktai, kas išbalansavo šalies gyvenimą. Taigi tarptautine politika gali sugriauti vidaus nacionalini gyvenimą dėl ko aš ir teigiu, kad tokę politika negali perlipti vidaus nacionalinio poreikio. Tam ir yra prasmingumas. –„ Nacionaliniai Įstatymai“. O kai mes prarandame savo suvereną. Gaunasi, kad mes tapome vykdytojai svetimu poreikių, o kad politikams taptu lengviau apsispręsti. Lietuvai buvo duota skola, kuri nenormaliai užaugo. Berods Grekai bankrotavo, kai jų įsiskolinimas pasiekė 250.000.000.000 euro. Bet Grekijoje gyvena žymei daugiau žmonių nei Lietuvoje. Taigi mes jau senei bankrotai ir jei imsime spardytis, tai mumis kaip Grekus sutryps ir po revoliucijos šalyje mums sukurs nauja gyvenimą, kur mes ir toliau neturėsime savo suvereniniu teisiu ir laisvių. Taigi neveltui visi kovotojai pralaimi Europos žmogaus teisiu teisme. Tasai teismas, tai Europos iliuzija. Kai skundai pasekė ta teismą. Jie žino kokiu grėbtis priemonių, kad sutramdyti triukšmadarius. Taigi lietuvei socializmą pakeitė į vakaru kapitalizmo erdves vergove. Gal aš ir blogai pamenu bet Sovietu sąjungoje, kai palįsdavo galai dėl valdininku neteisėtu veiksmu. Tokę valdininkai buvo gręžtai baudžiami, o kapitalizmo ideologijoje nėra baudžiamu nes tai trukdytu tolimesnio verslo plitimo principui. Tai ir spręskime. Kur gali būti sukurta laisve, kuri taptu priklausoma nuo socialinio vistimosi tendencijos. O jei atimti iš privačio verslo autonomija. Tai mes vėl turėsime SSSR. O jei sukurti nacionalini gyvenimą, piniginio vieneto verte keičiant į akreditacijos sistema. Tai kapitalizmui nelieka vietos šioje sferoje ir privatus verslas savaime susilies su valstybės pramones vystymosi ištekliais. Kapitalizmo globalizmo plėtimas šioje vietoje pilnai išnyksta, kadangi piliečiai dalyvauja akreditavimo sistemoje, kuri dengė piliečiu poreikius, kadangi valstybė sukūrę patikima ekonomine padėti. Kiek Tauta dirba. Tiek tauta dengė savo poreikių išteklius. Ar ne smagų būtų dirbti žinodami, kad mūsų poreikiai gali kilti, o poreikiu ištekliai bus dengiami nes biudžetas tapo priklausomas nuo vidaus pramones realizavimo. Tokę valstybingumo vystymosi struktūra gali tobulėti iki begalybes. Čia tampa savotiškas žaidymas. Parlamentas gali kurti objektyvias valstybės vystymosi perspektyvas, tobulinant socialiniu santykiu pranašumą dėl ko aš ir nurodau žemiau, kad Seimo nariu gali dirbti tik asmuo, turintis atitinkama IQ riba nes kitaip jis negali įsilieti į tokio valstybinio funkcionalumo aspektus. Kaip aš ir minėjau, kad kapitalizmo plitimo specifika turi intelektualine riba, o socializmo specifika priklauso nuo nuolatinio tobulėjimo. Kapitalizme sekama tik tobulinti krypti nuo kurios priklauso finansine padėtis. Socializmas nukreiptas ir į tai bet pagrindinis socializmo poreikis, tai nuolatos siekimas kurti gerove žmogui lygei nuo to momento, kol žmogus nesusaistys save pagal savo prigimti. Tobulėjimo rezultatas taps, kai žmonija išspręs žmogaus specifines ribas ir sieks sukurti atkarpa žmogui dvasiniam nušvitimui. Tai yra sunkiausia. Sukurti socialine rūpyba lygei taip, kad nuolatos netruktu pramones ištekliu. Kad socialinis gyvenimas būtų suderintas su žmonių galimais resursais ir t.t.

Ką mes šiandien turime iš kapitalizmo. Sukuriama naujiena, kure būtina skubiai realizuoti nes ateityje atsiranda konkurentai, kure užpildys rinka savo produkcija bet tokioje verslo sferoje nėra mąstoma apie pasekmes. Tai šiandien bandoma kurti įstatyminėje bazėje bet kapitalizmas tam trukdo nes tai trukdo verslo plitimui. Socializmo perspektyva sukuria schema, kaip laipsniškai išnaudoti galima resursa, tenkinti poreikiams ir nėra jokio siekimo praturtėti, kaip tas sukurta kapitalizmo idėjoje. Jei nėra didėjančio poreikio. Tai žmones mato realius resursus. Galima lengviau viska pasikaičioti. Kiek reikės dujų 10 metu atsižvelgiant į žmonių skaičių šalyje ir t.t. Jei mes nekrausime turtu. Mes imsime krauti ateiti. Kokia ateiti mes turėsime, mes ja aiškiau matysime.

Taigi utopinei įstatymai priklauso sukūrimui utopinei valstybei. Atribojant įstatymų kūrimą kapitalizmo vystymosi tendencijai. Žmonija lengviau tobulins savo gyvenimo garantijas.